Kasmet daugeliui iš mūsų iškyla dilema – skiepytis nuo gripo ar bandyti „prašokti“. Medikų nuomone, skiepai yra saugiausia žmogaus organizmą tausojanti ir svarbiausia – patikima apsauga nuo gripo komplikacijų. Vis dėlto dalis mamų dėl vienų ar kitų priežasčių nusprendžia neskiepyti savo vaiko nuo gripo. Ką daryti, kai neskiepytas vaikas suserga, jam staiga pakyla aukšta temperatūra, o poliklinikose pilna ligonių?
Antibiotikai – ne išganymas
„Blogiausia, kad išsigandusios mamos be gydytojo nurodymo pradeda duoti vaikams antibiotikų, – pranešime spaudai įspėja Medicinos diagnostikos ir gydymo centro Laboratorinės diagnostikos centro vadovė Ina Šapranauskienė. – Nors Lietuvoje galioja griežta antibiotikų pardavimo tvarka ir jau kelintus metus vykdoma švietimo kampanija, vis dėlto yra nemažai atvejų, kai mamos „profilaktiškai“ duoda vaikams antibiotikų. Jei vaikas serga gripu, toks gydymas nė kiek neprisideda prie kovos su infekcija, netgi gali pakenkti, nes susilpnėja vaiko imunitetas, todėl atsiveria kelias kitoms infekcijoms. Reikia įsisąmoninti, kad antibiotikai skirti tik bakterinėms infekcijoms gydyti, o gripo viruso jie neveikia.“
Specialistų teigimu, neatsakingas antibiotikų vartojimas lėmė vis didėjantį atsparumą jiems. Daugėja infekcijų, kurias išgydyti tampa vis sunkiau. Tad vartoti antibiotikus reikia itin atsakingai ir būtinai atsižvelgti į tai, kokius kitus vaistus ar maisto papildus tuo metu vartojate.
Gydymo sėkmę lemia greita ir tiksli diagnozė
Gripo sezono metu staiga pakilus aukštai temperatūrai, vaikutį reikia nedelsiant parodyti gydytojui. Efektyviausia, kai gripas pradedamas gydyti per pirmąsias tris paras nuo užsikrėtimo.
Šiaulių miesto Dainų pirminės sveikatos priežiūros centro (PSPC) vaikų ir šeimos gydytoja Regina Andriulienė „Šiaulių naujienoms“ sakė, kad jos apylinkėje sergančiųjų nėra labai daug. Dažniau pasitaiko ūmi virusinė viršutinių kvėpavimo takų infekcija su aukšta temperatūra, didele sloga. Gripo šį sezoną pasitaikė tik 2 atvejai, nelabai sudėtingi. Tik karščiavo ligoniai ilgiau – iki 5 dienų. Laimė, kad gydymas neuždelstas, kreiptasi laiku, nebuvo jokių komplikacijų.
Vaikams temperatūra pakyla ir nuo peršalimo, ir nuo kitų virusinių ar bakterinių infekcijų. Kuo mažesnis vaikas, tuo sunkiau išklausti, ką jam skauda, ir įvertinti kitus simptomus. Bendras kraujo tyrimas parodo, kad organizmas kovoja su infekcija, tačiau jis neatsako į klausimą – gripas tai ar ne. Šiuo metu daug lengviau atsispirti tėvų reikalavimui skirti antibiotikų, nes vaikams nuo 2 iki 7 metų daromas streptokoko antigeno testas. „Testas atliekamas kiekvienoje poliklinikoje, minėto amžiaus vaikams kompensuojamas. Šiuo testu nustatoma, ar ryklėje, tonzilėse, žiočių lankų paviršiuje yra A grupės streptokokas“, – sakė gydytoja R. Andriulienė. Iš vaiko burnos paimamas tepinėlis, atsakymas gaunamas per 20 min. Procedūra nesudėtinga, nesukelia vaikui streso. Tyrimas leidžia nustatyti, ar gydymui reikalingi antibiotikai. Kad diagnozė būtų tikslesnė, tėvai turėtų gydytojui pasakyti, ar ligonis buvo neseniai gydytas antibakteriniais preparatais.
Apsisaugoti – protingas sprendimas
Šaltuoju metų laiku, kai padaugėja susirgimų peršalimo ligomis, sveikata susirūpiname labiau. Tačiau kartais šioje srityje persistengiame arba, atvirkščiai, nesiimame reikiamų veiksmų sveikatai apsaugoti. Egzistuoja nemažai klaidingų įsitikinimų, kuriais žmonės vadovaujasi rūpindamiesi savo ir artimųjų sveikata.
Kad skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų, rašyta ne kartą. Medikai apgailestauja, kad dar gajūs mitai, dėl kurių žmonės rizikuoja sveikata, tikėdamiesi, kad infekcija juos aplenks. Yra ir kitų prevencijos priemonių, kurias, deja, skubos ir buitinių rūpesčių rate pamirštame.
Gydytoja R. Andriulienė pataria gripo sezono metu su mažais vaikais kuo mažiau lankytis masinio susibūrimo vietose, ypač prekybos centruose, vengti bendravimo su sergančiaisiais. Infekcijos plitimas būtų mažesnis, jei kiekvienas elgtumės atsakingai: susirgę eidami į polikliniką,vaistinę ar parduotuvę, užsidėtume medicininę kaukę, kosėdami ar čiaudėdami naudotume vienkartines nosinaites. Nusikalstame ne tik savo, bet ir kolegų sveikatai, jei sirgdami sėdime darbe, užuot gydęsi namuose. Gaila, bet pas mus dar neįprasta epidemijos metu viešose vietose dėvėti kaukę, kad apsaugotume save. Tai bent kitus tokiu būdu galime apsaugoti, jeigu žinome, kad sergame, platiname užkratą.
Patalpų vėdinimas, įprotis rankas nusiplauti parėjus į namus taip pat visai šeimai sumažins infekcijos pavojų.
Visur reikia saiko
Pasak gydytojos R. Andriulienės, visi žinome daugybę imuniteto stiprinimo būdų, bet pamirštame labai paprastus dalykus. Mūsų klimato ypatybė, kad žiemos sezonu beveik visiems trūksta vitamino D. Ypač dažnai žemas šio vitamino rodiklis nustatomas paaugliams. Tai gali būti įvairių negalavimų, organizmo nusilpimo priežastis. Abejojantys gali atlikti tyrimą, bet jis nekompensuojamas. Praktika rodo, kad visiems pravartu bent žiemą vartoti vitamino D preparatų, žuvies taukų. Tik saikingai, pasitariant su medikais.
Nemažai žmonių, net ir mėgstančių aktyviai leisti laisvalaikį gamtoje ar gryname ore, žiemą, ypač temperatūrai nukritus žemiau 0 laipsnių, atsisako pasivaikščiojimo ar sporto lauke. Žiemą tikrai nereikia atsisakyti pasivaikščiojimų gryname ore, mankštos, kitokios aktyvios veiklos, nes tai stiprina imunitetą, suteikia energijos, gerina nuotaiką, didina darbingumą. Žinoma, reikia vengti kraštutinumų ir susiderinti aprangą, kai oro temperatūra yra tikrai žema.
Vaikų veideliai jautrūs šalčiui, žvarbiam vėjui. Įvairūs vaistininkų siūlomi kremukai gali apsaugoti nuo nuožvarbų. Vis dėlto jei temperatūra žemesnė nei 10-15 laipsnių ir dar vėjuota, ilgesnių pramogų su mažais vaikais lauke geriau vengti.
Nieko nebestebina raginimai gerti daug skysčių. Sergantiems tai būtinybė. Tiks įvairios arbatos, paprastas vanduo. Pasak gydytojos R. Andriulienės, nederėtų perlenkti lazdos reikalaujant būtinai nustatytu laiku išgerti reikalaujamą dienos normą. Gurkšnoti galima dažnai po truputį tada, kai norisi. Sudarykime sąlygas, kad vaikas visada turėtų galimybę atsigerti, kada tik panorėjęs – žaisdamas, mokydamasis.
Vaikų sveikata – suaugusiųjų atsakomybė
Grūdinimas, fizinis aktyvumas, buvimas gryname ore, taisyklinga visavertė mityba – šie įpročiai turi būti ugdomi nuo kūdikystės. Tai padeda sustiprinti vaiko imunitetą, jis tampa atsparesnis peršalimo ligoms. Tačiau gripas yra virusinė infekcija, kuria gali susirgti kiekvienas, nepriklausomai nuo imuniteto stiprumo. Užkrečiamųjų ligų valdymo centro medikai pataria: vienintelė patikima apsauga nuo gripo yra skiepai. Sezoninio gripo vakcina rekomenduojama skiepyti vaikus kasmet nuo 6 mėn. Pirmaisiais gyvenimo mėnesiais kūdikius artimieji nuo gripo gali apsaugoti sudarydami „kokoną“, kai pasiskiepija visi žmonės, turintys artimą kontaktą su kūdikiu – tėvai, seneliai, broliai, seserys.
