Paprastoji pušis (pinus sylvestris). Sinomimai: kuoja, kvaja, pušelė. Pušies pavadinimas kilęs iš graikų kalbos žodžio pinus ir reiškia derva.

Tai pušinių šeimos, 20–40 metrų aukščio tiesiu liemeniu, amžinai žaliuojantis medis. Atsparus sausrai ir šalčiams, gyvena 300–400 metų. Auga įvairiuose dirvožemiuose, tačiau  labiausiai mėgsta smėlio dirvožemius bei kalvotas augimvietes.

Paprastoji pušis
Tai labiausiai paplitęs medis Lietuvoje. Pušynai užima per 40 procentų bendro visų miškų ploto.

Paprastosios pušies pumpuruose yra eterinio aliejaus, rauginių medžiagų, sakų, spygliuose yra vitamino C, alkoloidų, rauginių medžiagų, eterinio aliejaus.

Vaistinė žaliava yra pušų pumpurai, renkami jie anksti pavasarį vasario-kovo mėnesiais, dar neišsiskleidę.

Jau Antikos laikais graikų gydytojas, 460–377 m. prieš Kristų, Hipokratas ligonius, sergančius plaučių tuberkulioze, gydė ilgu buvimu pušyne, kur išsiskiria daug fitoncidų.

Pušų ošimas ramina centrinę nervų sistemą, pakelia nuotaiką.

Pušis simbolizuoja ugnies aistrą, tikslų įgyvendinimą. Ji yra ugnies medis, medis – fakelas, kurio balanomis apšviečiamos pilys ir dūminės valstiečių pirkios.

Pušies spinduliavimas yra labai naudingas, stiprina plaučius, skatina geras savybes. Pušis priskiriama prie ugnies medžių ir stiprina kaip ir daugelis kitų spygliuočių, gyvybinių jėgų ugnies – elektros aspektus žmonėms, kurie jaučia energijos stoką ir apatiją. Ji grąžina į sielą šviesą ir gyvenimo džiaugsmą, išsklaido liūdesį ir širdgėlą, išlaisvina gyvenimą nuo gniuždančios savigraužos. Turėdama sielą sušildančią galią, ji gali „nuritinti akmenį nuo širdies“, išvaduoti nuo sielvarto, nesugebėjimo atleisti.

Pušis – tai vienas seniausių medžių žemėje. Dar senovės Egipte pušų sakų produktai buvo naudojami balzamuojant faraonų mumijas, kurios, kaip žinoma, nė kiek  nesugedusios išbuvo kelis tūkstančius metų. Archeologinių kasinėjimų Šumerų karalystės teritorijoje metu rastose molinėse rašomosiose lentelėse užfiksuoti 5000 metų senumo pirmieji žmonijos istorijoje pušų spyglių ekstrakto kompresų receptai.

Mūsų protėviai pušų preparatus vartojo kaip seniausią natūralią gydomąją priemonę – sakais ir degutu naikino egzemą bei dedervinę, terpentinu gydė peršalimą, sudžiovintų pušies sakų milteliais barstydavo žaizdas. Šiandien iš pušų gaminama įvairių gydomųjų bei profilaktikos priemonių. Jos gaminamos beveik visų šio medžio dalių – žievės, jaunų ūglių, spyglių, pumpurų, sakų bei produktų gaunamų perdirbus sakus, iš terpentino, kanifolijos, deguto, aliejų. Šie produktai naudojami sudaryti tepalams, balzamams ir kitiems gydomiesiems mišiniams, kurie labai efektyviai gydo reumatą, podagrą, neuralgiją,  uždegimus, kvėpavimo takų ligas. Tepaluose nuo odos ligų yra deguto.

Gydomosios savybės
Jau seniai žinomos pušų spyglių gydomosios savybės. Juose yra vitamino C, rauginių medžiagų, alkaloidų, terpentinų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų. Šiandien pušų spygliai priskiriami medicinos pramonės žaliavoms. Iš jų gaminamos ištraukos bei ekstraktai, vartojami profilaktikai. Pušų spyglių preparatai vartotini kaip veiksminga atsikosėjimą lengvinanti, šlapimo skyrimąsi skatinantį, dezinfekuojamoji priemonė.

Pušų eterinio aliejaus inhaliacijos padeda gydyti plaučių bei viršutinių kvėpavimo takų ligas, pušų ekstraktas pilamas visą organizmą stiprinančias vonias.

Mokslininkai nustatė, kad  100 gramų pušų spyglių gali būti net iki 300 mg vitamino C bei chlorofilo, juose taip pat yra daug karotino, vitamino K, fitoncidų ir kitų biologiškai aktyvių medžiagų.

Šiandien labai populiarūs pušų spyglių ekstraktai, jo būtinai dedama į gydomąsias vonias, kurias gydytojas skiria pacientams, sergantiems nervų arba širdies ligomis.

Pušų ekstrakto vonios raminamai veikia žmones. Kenčiančius liguisto dirglumo, efektyviai gerina būklę ligonių, sergančių nervų uždegimu arba kankinamų nervinės kilmės skausmų, turinčių miego sutrikimų, sergančių raumenų arba sąnarių reumatu.

Pušų spyglių užpilas
Vieną šaukštą smulkintų spyglių užplikyti 200 ml verdančio vandens, uždengti ir palikti 1 valandai kad pritrauktų, po to nukošti. Gerti po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną po valgio. Tai puiki vitamininė ir antimikrobinė priemonė, padedanti atsikratyti nemalonaus burnos kvapo.

Pušų pumpurų užpilas
40 gramų pušų pumpurų užplikyti dviem stiklinėmis verdančio vandens, sandariai uždengti ir palikti šiltai 2 valandoms, po to nukošti. Kad pagerėtų skonis, į paruoštą užpilą įberti 500 gramų cukraus ir pavirinti ant mažos ugnies, kad susidarytų kvapus sirupas. Į nukoštą sirupą galima įdėti  50 gramų medaus. Šios skanios mikstūros vartoti po 5–6 valgomuosius šaukštus per dieną. Pušų pumpurų užpilas labai naudingas žmonėms, kuriems skauda sąnarius, gerti po ketvirtadalį stiklinės 3 kartus per dieną.

Pušų spyglių ekstraktas
Šviežiu pušų spyglius gerai nuplauti, susmulkinti, užpilti šaltu vandeniu ir pavirtinti 10 minučių ant mažos ugnies. Tada palikti 12 valandų šiltai, po to nukošti. Paruoštas ekstraktas turi būti rudos spalvos, malonaus spyglių kvapo.

Vienai voniai pakanka 1,5–2 litrų šio ekstrakto. Rekomenduotina vonios vandens temperatūra 37–38 laipsniai, procedūros trukmė 10–15 minučių. Tokioje vonioje patartina pasėdėti 2–3 kartus per savaitę, prieš miegą. Pušų spyglių ekstrakto vonios – labai efektyvi skausmą malšinanti, raminamoji priemonė, tinkama ir vaikams, ir suaugusiesiems.

Vitamininis pušų spyglių gėrimas
200 gramų smulkintų spyglių, litras vandens, 40 gramų cukraus, 4 gramai aromatinės esencijos, 5 gramai citrinos rūgšties. Šviežius ryškiai žalius pušies spyglius gerai nuplauti šaltu vandeniu, suberti į verdantį vandenį, sandariai uždengti ir ant mažos ugnies pavirinti 30–40 minučių. Tada įberti cukraus, citrinos rūgšties ir įlašinti aromatinės esencijos. Gerai išmaišyti, nukošti. Paruoštą gėrimą reikia laikyti šaltai ne ilgiau nei 10 valandų, vėliau jis nebeturi vertingųjų savybių.

Pušų spyglius galima rinkti ištisus metus. Galima prikaupti nedidelių šios vertingos žaliavos atsargų: prisipjauti 15–20 cm ilgio jaunų pušų šakų viršūnėlių. Nustatyta, kad didžiausias natūralus vitamino C kiekis yra 2–3 metų pušelių spygliuose, surinktuose rudenį arba pavasarį.

Tikriausiai kiekvienam malonu pasivaikščioti po pušyną, pasiklausyti raminančio pušų ošimo, pasigrožėti aukštomis ir laibomis pušimis visais metų laikais. Pasinaudokime nuostabia gamtos dovana, kuri skirta mums, tik ja reikia protingai ir tinkamai naudotis.