Akių nuovargis, ,,smėlis akyse“, ašarojimas, paraudimas – pažįstami pojūčiai? Kartais lašiukų susilašiname, arbatėlės kompresu akis atgaiviname ir – vėl akis įsmeigiame į ekraną. Tik pajutę, kad regėjimas gerokai pasilpo, susiruošiame pas gydytoją. Ar teisingai elgiamės?

Akys – mūsų rūpestis
„Akys – svarbiausias žmogaus jutimo organas. Net 80 proc. visos informacijos gauname per akis. Akys padeda mums pažinti aplinkinį pasaulį, grožėtis juo ir apsisaugoti nuo pavojų. Privalome jomis rūpintis, nenumoti ranka į akių nuovargį ir skausmus. Menkiausias regėjimo sutrikimas sukelia žmogui daug problemų. Dažnai net nesusimąstome, kaip turime tausoti, saugoti akis ir joms padėti, – teigia  Diana Šiurkienė, Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą. – Regėjimo sutrikimų priežastys gali būti įvairios: infekcinės ir neinfekcinės ligos (pvz., hipertoninė liga, aterosklerozė, cukrinis diabetas ir kt.), mechaniniai pažeidimai, medžiagų apykaitos sutrikimai, vitaminų ar mineralų trūkumas, paveldimumas, užteršta aplinka, įtemptas regimasis darbas, senėjimas ir kt.“ Specialistė ragina neatidėlioti apsilankymo pas akių gydytoją, ypač tai svarbu vaikams ir vyresniems nei 50 metų asmenims bei sergantiems lėtinėmis ligomis. Laiku pradėjus tinkamą gydymą galima išvengti baisiausių pasekmių, kurias sukelia glaukoma, katarakta ar kitos akių ligos.

Modernus gydymas – Šiauliuose
Silpstantis regėjimas, pasak akių ligų gydytojos oftalmologės Linos Bridžiūtės-Skučienės, nėra tik toliaregystė ar trumparegystė – įprastos blogėjančio regėjimo priežastys. Neretai tenka aptikti kitas klastingas ligas, kurių pavėluota diagnozė sukelia skaudžias pasekmes – net aklumą.  

Gydytoja džiaugiasi, kad pagaliau Respublikinė Šiaulių ligoninė įsigijo optinį koherentinį tomografą. „Tai moderni aparatūra akių ligų diagnostikai ir gydymui. Šiuo lazeriniu tyrimo metodu  ištiriama akies vidinė struktūra, įvertinamas ir tiksliai išmatuojamas regos nervo diskas, tinklainės sluoksniai ir jų storis, neliečiant pačios akies. Tai ypač svarbu diagnozuojant glaukomą. Sergant glaukoma sutrinka regos nervas ir tinklainė. Paprastai liga nustatoma, kai jau būna 40 proc. pažeidimas, o šiuo tomografu pakitimus aptinkame ankstyvoje stadijoje. Tada ir gydymas sėkmingesnis“, – sako oftalmologė.

Pasak specialistės, tomografu galima diagnozuoti ir gydyti kitas tinklainės ligas, juo galima matyti visų akies sluoksnių kraujagysles, ne tik paviršines. Tai svarbu sergantiems diabetu ir kitomis retesnėmis ligomis. Gydytojos teigimu, tomografo veikimo principas panašus kaip ultragarsinio aparato, tik jis veikia naudodamas šviesą. Žmogus nieko nejaučia. Tyrimas rekomenduotinas įtariant glaukomą, ją gydant. Naudingas sergantiems centrinės tinklainės ligomis. Optinės koherentinės tomografijos tyrimas šiuo metu yra vienas tiksliausių tyrimo metodų, kuris įgalina tiksliai nustatyti regėjimo sutrikimo ar aklumo priežastis.

Moderni aparatūra turėtų pradžiuginti sergančius amžine geltonosios dėmės degeneracija, o ypač reikšmingas jo panaudojimas diagnozuojant ir gydant šlapiąją geltonosios dėmės degeneraciją. Oftalmologė teigė, kad jau po kelių mėnesių bus galima į akies stiklakūnį leisti vaistus ir sekti jų poveikį.

Gydymą lengvina ir nauji lazeriai. Vienas jų skirtas antrinei kataraktai gydyti, kitu bus galima gydyti tinklainės pakitimus sergantiems diabetu.

Oftalmologė primena, kad glaukoma yra nebyli liga, dažnai žmogus nieko blogo nejaučia, o nustatoma gerokai pažengusi forma. Ypač atidūs turėtų būti žmonės, kieno giminėje yra sirgusių glaukoma. Tai paveldima liga. Tikrintis reiktų pradėti maždaug nuo 35 m., net jei simptomų nėra. Apskritai kiekvienas turėtume bent kertą per metus pasitikrinti pas šeimos gydytoją. Suprastėjus regėjimui, nors nežymiai, būtina kreiptis į specialistus.

Kaip saugoti akis, dirbant kompiuteriu
„Kompiuteris – mūsų pagalbininkas darbe ir namuose, tačiau akių įtampa ir jos sukelti negalavimai nėra malonūs, – pranešime spaudai rašo sveikatos specialistė D. Šiurkienė. – Vienas iš daugelio negalavimų – sausų akių sindromas, arba naujai vadinama sausų akių liga. Tiems, kurie dirba su kompiuteriais, dažnai žiūri televizorių, žaidžia kompiuterinius žaidimus, akys sausėja nuo nepakankamo mirksėjimo. Normaliai žmogus mirksi apie 12–15 kartų per minutę, o įsistebeiliję į ekraną mirksime daug rečiau, tad ašarų plėvelė mažiau drėkina mūsų akis. Dirbantiems kompiuteriu  rekomenduočiau pasinaudoti papildomomis ir specialiomis pertraukomis. Jų tikslas – išsaugoti darbingumą, gerinti darbo našumą ir kokybę, apsaugoti darbuotojus nuo  pervargimo, kad būtų išvengta profesinių ligų ir nelaimingų atsitikimų darbe, mažėtų galimas nepalankių sveikatai veiksnių poveikis.“

Pasak specialistės, dirbant 8 val. darbo dieną, reglamentuotos specialios  5–10 min. trukmės pertraukos nustatomos po 1 val. nuo darbo pradžios. Dirbant 12 val. darbo dieną, reglamentuotos  pertraukos pirmosioms 8 val. nustatomos pagal 8 val. darbo pamainos režimą, likusias 4 val. po kiekvienos darbo valandos daroma 15 min. pertrauka.

Nuovargį ir įtampą mažinti pertraukų metu ir pasibaigus darbui rekomenduojama atliekant specialius akių ir fizinius pratimus darbo vietoje ir/arba poilsio patalpoje. Pratimai gali būti atliekami stovint arba sėdint, nukreipus akis nuo ekrano, žiūrint į tolį, ramiai kvėpuojant.

Pratimai akims
Stipriai užsimerkite 3–5 sekundes. Pratimą kartokite 6–8 kartus.

Greitai mirksėkite 1–2 minutes.

Žiūrėkite į toli esantį objektą 2–3 sek., tada 3–5 sek. į 30–40 cm atstumu laikomą pieštuką. Kartokite 10–12 kartų.
Užsimerkite ir 1 min. lengvais rankų pirštų judesiais masažuokite akių vokus.

5–10 kartų pakreipkite akis į dešinę, į kairę, į viršų ir apačią. Po to akimis „sukite ratus“ į dešinę ir į kairę pusę.

Išplėskite akis kiek galima labiau ir keletą sekundžių nemirksėdami žvelkite priešais save. Po to kuo stipriau užsimerkite. Kartokite 5 kartus.