,,Toks jaunas, nė 50 nesulaukė, mirė tiesiog už vairo. Mano tėvukui buvo 75-eri, krito kieme, grįždamas iš parduotuvės. Vis dažniau dūstu, krūtinę tarsi kas užspaudžia. Negi širdis? Dar norėčiau anūkų sulaukti, sūnus neseniai vedė.“ Tai skirtingų pokalbių nuotrupos – tokia mūsų kasdienybė. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad širdies ir kraujagyslių ligos vis dar yra pagrindinė mirties priežastis. Vos prieš kelias dienas buvo minima Pasaulinė širdies diena. Jos tikslas – ne gąsdinti, o priminti, kad savo širdį turėtume saugoti, stiprinti.

Kaip mes patys galėtume save ir artimuosius nuo širdies ligų  grėsmės apsaugoti, ,,Šiaulių naujienoms“ sutiko paaiškinti Šiaulių visuomenės sveikatos biuro visuomenės sveikatos specialistė, vykdanti sveikatos stiprinimą, Diana Gedminienė.

Pokyčiai mūsų rankose
Visuomenės sveikatos specialistė Diana Gedminienė priminė, kad visame pasaulyje mirtingumas nuo širdies ir kraujagyslių ligų yra opi problema. Kasmet pasaulyje dėl šios priežasties miršta apie 17,5 mln. žmonių, o tai sudaro 31 proc. pasaulio mirčių.

Šiaulių mieste, kaip ir visoje Lietuvoje, situacija taip pat nėra džiuginanti: 2017 m. nuo kraujotakos sistemos ligų mirė daugiau kaip pusė, t. y. 56,1 proc., mirusiųjų. Kraujotakos sistemos ligos, o konkrečiau lėtinė išeminė širdies liga, yra pagrindinė darbingo amžiaus (16–64 m.) gyventojų mirties priežastis. Tačiau, pasak specialistės, gera žinia yra ta, kad širdies ir kraujagyslių ligų galima išvengti bent iš dalies pakeitus keletą savo gyvensenos įpročių: pradėti sveikai maitintis, saikingai vartoti alkoholį, daugiau sportuoti ir nustoti rūkyti.

D. Gedminienė ragina imtis pokyčių jau šiandien: siekiant palaikyti sveiką širdį delsti negalima.

Žinojime slypi galia
„Rūpintis savo širdimi – pirmiausia reiškia suprasti ir žinoti apie savo riziką susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis“, – sako D. Gedminienė.

Dėl to reguliariai lankykitės pas sveikatos priežiūros specialistą ir prašykite atlikti kelis paprastus tyrimus įvertinti jūsų širdies ir kraujagyslių būklę. Tai ypač svarbu, jei artimi giminaičiai serga kraujotakos ligomis. Jeigu rizika pasitvirtins, būtina žinoti visus reikalingus kontaktus, kuriais galite rasti reikiamą pagalbą. Jeigu vartojate vaistus, pasirūpinkite, kad artimieji žinotų, kur jie yra, kokiu atveju būtina juos paduoti. Kai kurie atsargūs žmonės nuolatos kišenėje turi lapelį su adresu, telefono numeriu, glausta informacija apie ligą. Taip galite sulaukti aplinkinių žmonių  tinkamos pagalbos  ištikus priepuoliui. Šie patarimai labiau tinka jau sergantiems. Geriau, kad mūsų gyvenimo būdas padėtų ligos išvengti.

Mitybos įpročiai
Teisingi mitybos įpročiai, pasak D. Gedminienės, aprūpina širdį energija, reikalinga kasdienei veiklai. Stenkitės vartoti kuo mažiau perdirbtų ir greitai paruošiamų maisto produktų – juose gausu cukraus ir riebalų. Vartokite kuo mažiau saldintų gaiviųjų gėrimų ir sulčių – vietoj jų geriau rinkitės vandenį ar natūralias, nesaldintas sultis. Saldainius ir kitus saldumynus keiskite šviežiais vaisiais.

Stenkitės kasdien suvalgyti 5 porcijas (kiekviena jų turėtų būti saujos dydžio) vaisių ir daržovių – puikiai tinka švieži, šaldyti, konservuoti ar džiovinti vaisiai bei daržovės. Specialistė pataria geriau neštis sveikus, namuose gamintus pietus į darbą, universitetą ar mokyklą negu užkandžiauti bet kokioje maitinimo įstaigoje. Nepamirškite, kad nesaikingas alkoholio vartojimas sveikatos neprideda. Apskritai, dėl maitinimosi laikykitės savo gydytojo rekomendacijų.

Gliukozė kraujyje ir kraujospūdis
„Padidėjęs gliukozės kiekis kraujyje gali reikšti, kad sergate diabetu arba turite padidėjusią riziką juo sirgti. Širdies ir kraujagyslių ligos lemia 60 proc. visų cukrinio diabeto sukeltų mirčių, todėl labai svarbu laiku diagnozuoti ir tinkamai gydyti cukrinį diabetą, kitaip – nepaprastai padidėja rizika sirgti širdies ligomis ir patirti insultą“, –  įspėja D. Gedminienė.

Padidėjęs kraujospūdis yra vienas pagrindinių širdies ir kraujagyslių ligų rizikos veiksnių. Jis vadinamas „tyliuoju žudiku“, kadangi dažnai nesukelia jokių pavojaus ženklų, o atsiradus simptomams daugelis jų nepastebi. Jeigu gydytojas paskyrė vaistus kraujospūdžiui reguliuoti, nederėtų savavališkai nutraukti jų vartojimo, nors jums atrodo, kad  kraujospūdis susitvarkė. Sekite savo arterinį kraujo spaudimą, ir įsiklausykite į gydytojo patarimus.

Cholesterolis ir KMI
Žinokite savo cholesterolio koncentraciją ir KMI (kūno masės indeksą). „Padidėjusi cholesterolio koncentracija yra susijusi su 4 milijonais mirčių kasmet, – primena D. Gedminienė. – Todėl kreipkitės į savo gydytoją. Cholesterolį šiek tiek sureguliuoti padės mityba, poilsio režimas arba paskirti vaistai.“

Ne paslaptis, kad širdies ligomis dažniau serga nutukę asmenys. Todėl svarbu laiku sužinoti savo kūno masės indeksą. Svorį numesti sunkiau, negu nuosekliai prisilaikyti tinkamo režimo ir jaustis sveikam. Padidėjęs cholesterolio kiekis, aukštas kraujospūdis, antsvoris rodo riziką sirgti širdies ir kraujagyslių ligomis.

Fizinis aktyvumas
Fizinis aktyvumas padeda sumažinti širdies ligų riziką ir puikiai jaustis. D. Gedminienės teigimu,  mažiausiai 30 minučių vidutinio intensyvumo fizinė veikla 5 kartus per savaitę būtų puiki dovana mūsų širdžiai.

„Žaidimai, pasivaikščiojimai, namų ruošos darbai, šokiai – viskas tinka! Būkime aktyvesni kasdien – lipkime laiptais, važiuokime dviračiu, eikime pėsčiomis, užuot važiavę automobiliu“, – ragina medikė.

Mankšta, judėjimas yra puikus būdas bendrauti su vaikais ar anūkais, gerina santykius. Mankštinkimės kartu su draugais ir šeima. Tai suteiks daugiau motyvacijos ir bus linksmiau! Žinoma, prieš įgyvendinant treniruočių, mankštos planą, pasitarkite su savo gydytoju.

Jaunesniems gali padėti šiuolaikinės technologijos. Parsisiųskite mankštos, žingsniamačio aplikaciją savo mobiliajame telefone ir sekite savo pažangą.

Rūkymo žala
„Atsisakyti rūkymo yra vienas geriausių būdų pagerinti širdies veiklą, – teigia D. Gedminienė. –

Nustojus rūkyti, per pirmuosius dvejus metus reikšmingai sumažėja rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis. Per 15 metų rizika susirgti širdies ir kraujagyslių ligomis tampa tokia pati, kaip ir nerūkančio žmogaus.“

Be to, atkreipkime dėmesį, kad pasyvus rūkymas taip pat gali sukelti širdies ligas. Apie tai turėtų susimąstyti rūkantys tėvai ir mamos. Taigi, liovęsi rūkyti pagerinsite ne tik savo, bet ir aplinkinių žmonių sveikatą. Jei sunku mesti rūkyti, kreipkitės profesionalios pagalbos. D. Gedminienė pataria net  paklausti savo darbdavio, galbūt jis finansuoja paslaugas, kurios galėtų padėti mesti rūkyti. Atsiranda pažangių darbdavių, kurie vis labiau ima vertinti nerūkančius darbuotojus.

Sveikatos stiprinimo programa
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistė primena, kad visapusiška įvairių sričių sveikatos priežiūros specialistų pagalba yra prieinama daugeliui Lietuvos gyventojų, dalyvaujant Širdies ir kraujagyslių ligų ir cukrinio diabeto rizikos grupių asmenų sveikatos stiprinimo programoje.

Šios programos tikslas – supažindinti su širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos veiksniais, išmokyti keisti gyvenseną, valdyti stresą, pasirinkti sveikatai palankią mitybą bei fizinį aktyvumą ir taip stiprinti rizikos grupės asmenų sveikatą.

Programoje gali dalyvauti asmenys, priklausantys širdies ir kraujagyslių ligų bei cukrinio diabeto rizikos grupei, tačiau šiomis ligomis dar nesergantys. Dalyviai supažindinami su sveika gyvensena, mitybos reikšme, streso valdymu.
Norėdami dalyvauti šioje nemokamoje programoje, kreipkitės į savo šeimos gydytoją.

„Įkrauk savo širdį, budink savo širdį, treniruok savo širdį, mylėk savo širdį, – glaustai mūsų pokalbio esmę  apibendrino D. Gedminienė. – Ir taip valdyk savo gyvenimą.“