„Vakare ieškojau savo piniginės, – juokdamasi pasakoja kaimynė Elena. – Susiruošiau pietus virti – ji guli šaldiklyje, prisiglaudusi prie vakar pirktos mėsytės. Ar nesiartina tas nemielas draugas… Alzheimeris?“

Sergamumas Alzheimerio liga tiek Lietuvoje, tiek visame pasaulyje sparčiai auga. Apskaičiuota, kad šia liga serga 5–12 proc. vyresnių kaip 65 m. žmonių, 20–25 proc. tarp 80–90 m. amžiaus žmonių, ir daugiau nei 30 proc. per 90 m.

žmonių. Specialistų nuomone, po 30 metų daugiau negu pusė 85 metų ribą perkopusių žmonių sirgs Alzheimerio liga. Šia liga vis dažniau suserga  jaunesni žmonės. Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistai ragina susipažinti su pagrindiniais šios ligos požymiais bei gydymo būdais, kurie galėtų padėti jau sergantiems.

Signalas – atminties suprastėjimas
Alzheimerio liga – tai lėtinė progresuojanti galvos smegenų liga, kurios metu plonėja nervų skaidulos, nyksta jų jungtys ir pačios nervinės ląstelės, galvos smegenyse kaupiasi specifiniai baltymai, sutrinka normalūs biocheminiai informacijos perdavimo procesai. Tai dažniausiai senyvo amžiaus žmonių liga.  

Šią ligą pirmasis 1907 m. aprašė vokiečių gydytojas A. Alzheimeris, kurio vardu ji ir pavadinta. Iki šiol nežinoma, kas ją sukelia ir nėra būdų ją išgydyti, todėl visuomenė raginama domėtis ligos profilaktika.

Pirmieji požymiai
„Kai tik pradedate pamiršti draugų vardus ar kitas kasdienes detales, net jei jaučiatės puikiai – tai prastas ženklas. Nustatyti, ar sergama Alzheimerio liga, gali tik gydytojas, tačiau imtis prevencinių priemonių derėtų kiekvienam vyresniam žmogui, –  teigia Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro specialistė,vykdanti visuomenės sveikatos stiprinimą, Diana Šiurkienė. – Ligos pradžia yra visiškai nematoma ir ją pastebėti gali tik akyli artimieji. Kai vyresnis žmogus ima pamiršti dalykus, kuriuos anksčiau darė visiškai paprastai, jei, pavyzdžiui, į kavą vietoje cukraus pradeda dėti druską, tai jau yra labai aiškus ženklas apie galimą ligą. Bet jos pradžia dažniausiai būna ne tokia aiški. Panašius incidentus privalo pastebėti artimieji, nes pats žmogus to greičiausiai nesuvoks.“  

Be atmintiems ir motorikos susilpnėjimo, ligoniams būdinga ir staigi nuotaikų kaita, dėl kurios vieną akimirką žmogus gali atrodyti ne tik ramus, bet ir apatiškas, o jau po kelių sekundžių be jokios priežasties tapti piktas ir agresyvus. Todėl ši liga tampa didžiuliu iššūkiu ne vien ja sergantiems, bet ir artimiesiems.

Perimi atsakomybę – skatini ligą
Norint palengvinti naštą, raginama kasdienybėje įvesti aiškią rutiną. Ligonį turėtų prižiūrėti tie patys asmenys, jis turėtų praustis, valgyti ir keltis tuo pačiu metu, visuomet palikti daiktus ten pat ir t. t. Visuomenės sveikatos specialistė D. Šiurkienė įspėja, kad ankstyvose ligos stadijose jokiu būdu negalima pradėti už žmogų daryti jo darbų. Dažnai artimieji nori už ligonį ruošti maistą, perimti jo darbus tvarkant namus ir kitas atsakomybes, nes taip šis turės mažiau vargo. Tačiau tai turės atvirkščią efektą.

Norint ilgiau išlaikyti žmogaus protą guvų, jam reikia kartoti įprastus veiksmus ir versti jo smegenis nuolat veikti, kitaip žmogus tiesiog greičiau pradės užmiršti, kas jis yra. Taip pat verta kalbėti paprastais sakiniais, patalpoje naudoti kuo daugiau laikrodžių, kalendorių bei spalvotų lapukų, ženklinančių, kur kas padėta.

Alzheimerio liga sergantis žmogus  privalo kuo ilgiau išlikti pats savimi. O tam reikia kartoti tai, ką jis darė būdamas sveikas. Pirmosiose stadijose kūnui reikia ne ilsėtis, bet priešingai – veikti, skaityti, judėti ir prisiimti už save atsakomybę.

Nemeluoti sau
Svarbiausia kovojant su Alzheimerio liga – kaip įmanoma ankstyvesnis ligos diagnozavimas: vyresnių nei 50 metų žmonių organizme vyksta sklerotiniai pakitimai, kraujagyslės siaurėja, o cholesterolio kiekis didėja. Kad senėjimas vyktų sveikai, žmogus negali pamiršti tiek fizinio krūvio, tiek krūvio protinei sistemai – ne be reikalo šiandien egzistuoja įvairūs mokymai, studijos vyresnio amžiaus žmonėms.

D. Šiurkienė pataria ligonį slaugantiems nepamiršti savęs – kito poreikiams paskyrus visą savo laiką žmogus paprasčiausiai išsenka psichologiškai, o tada pasirūpinti ligoniu tiesiog nebeįmanoma. „Mes visi norime gražios, šviesios senatvės. Nenorime neįgalumo, ligų, tačiau psichikos sutrikimus senatvėje lemia ne tik psichinės ligos, bet ir įvairūs neurologiniai sutrikimai, senėjimo procesas, pagaliau, mūsų gyvensenos ypatumai: medžiagų apykaita, mityba, darbo ir poilsio režimas, – teigia D. Šiurkienė. – Tai, kaip gyvename, niekur nedingsta, lieka mūsų kūne. Orientuotis vien į smegenų mankštą ir tikėtis gražios, malonios senatvės būtų per daug optimistiška ir paprasta. Juk Alzheimerio liga serga ir inteligentai, mokslininkai, kiti garsūs žmonės, nebūtinai tie, kurie nesirūpina savo protu ir intelektu.

Svarbiausias patarimas – nemeluoti pačiam sau. Prastėjanti atmintis gali signalizuoti apie labai rimtus sutrikimus, kurių išsigydyti savo jėgomis nepavyks, o ir bandyti nepasitarus su profesionalais, labai rizikinga.“