Autizmas – įvairiapusis neurologinis vystymosi sutrikimas, kuriam būdingos raidos anomalijos ir/ar pažeidimai, dažniausiai išryškėjantys iki 3 metų amžiaus. Nors oficialios statistikos nėra, manoma, kad kasmet Lietuvoje gimsta apie 300 tokių vaikų.

Šiaulių miesto savivaldybės visuomenės sveikatos biuro specialistė Asta Ivoškienė vardija pagrindinius autizmo požymius: verbalinio (kalbinio), neverbalinio („kūno kalba“ – gestai, akių kontaktas, šypsena ir kt.) bendravimo sunkumai; sutrikęs kitų žmonių jausmų supratimas, nepakankamas ar netinkamas reagavimas į juos, nesugebėjimas palaikyti kontakto su aplinkiniais; elgesio problemos: stereotipiniai (pasikartojantys) judesiai/elgesys – vaikas kartoja žodžius, judesius, laikosi tam tikrų beprasmiškų elgesio, žaidimo taisyklių, tvarko daiktus pagal savo nekeičiamas griežtas taisykles ir nepasiduoda koregavimui.

Toks asmuo gali nesugebėti užmegzti pokalbio su kitais žmonėmis ar visai nekalbėti, nesidomėti jais, bendraudamas vengia akių kontakto, galbūt prieš pradėdamas pokalbį jis būtinai turi atlikti kažkokį ritualą, pvz., susidėti pieštukus į vieną liniją, kad save nuramintų, jis gali daug kartų kartoti kokį nors nesusijusį sakinį ar kokį judesį. Galbūt norėdami parodyti, kad jaučiasi gerai, jie turi suploti rankomis ir „muša“ save, kai nori parodyti, kad jaučiasi blogai.

Sergančiųjų autizmu simptomai gali būti gana skirtingi, jų pasireiškimo laipsnis taip pat skirtingas (nuo lengvų iki sunkių simptomų). Manoma, kad autizmą gali sukelti daug priežasčių. Mokslininkai ieško genetinių, neurologinių, infekcinių, metabolinių ir imunologinių veiksnių, kurie galbūt skatina autizmo vystymąsi.

Kaip bendrauti?
Sveikatos specialistai ragina domėtis autizmo sutrikimą turinčių vaikų savitu pasaulio matymu ir atitinkamai elgtis, kad tiek šiems vaikams, tiek esantiems šalia būtų lengviau juos suprasti, bendrauti, atitinkamai juos ugdyti. Keletas bendriausių taisyklių, kurių reiktų laikytis bendraujant su autizmu sergančiais vaikais: mylėkite vaiką tokį, koks jis yra, griežtai laikykitės vaikui tinkamo gyvenimo režimo, laikykitės nustatytų kasdienių elgesio ritualų (jie padeda apsaugoti vaiką nuo streso ir įtampos), išmokite suprasti net menkiausius vaiko verbalinius (žodinius) ir neverbalinius (nežodinius – „kūno kalbą“) signalus/ženklus, liudijančius, bet kokį vaiko diskomfortą, kalbėkite, bendraukite su vaiku kaip galima dažniau, kantriai aiškinkite vaikui jo užsiėmimų tikslus, mokymosi būtinumą, naudodami paprastą, lengvai suprantamą vaizdinę medžiagą, sukurkite aplinką, kurioje jam būtų patogu gyventi, mokytis, bendrauti.

Parengta pagal  Šiaulių Visuomenės sveikatos stiprinimo skyrių