Šiaulių universitete surengtas mokslinis metodinis seminaras „Apie evoliuciją moksle: nuo žiedadulkės iki personalinės alergijos simptomų prognozavimo sistemos“. Visuomenei apie žiedadulkių keliamą alergijų pavojų pasakojo prof. dr. Ingrida Šaulienė ir doc. dr. Laura Šukienė. Pristatyta personalinė alergijos simptomų prognozavimo sistema (PASYFO).
Alergija žiedadulkėms būdinga ne tik žmonėms
Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad lėtinės kvėpavimo takų ligos yra viena iš keturių pagrindinių sveikatos problemų. Dėl alerginio rinito ir lėtinio rinosinusito kenčia daugiau nei 30 proc. pasaulio gyventojų. Alerginės ligos riboja kasdienę žmogaus veiklą, sutrikdo gyvenimo ritmą. Mokslininkų apskaičiuota, kad alergiškas asmuo per metus patiria iki 1 300 eurų nuostolio, o įskaitant kitus praradimus dėl pablogėjusios gyvenimo kokybės, pasak prof. dr. Ingridos Šaulienės, žala pasiekia 4 800 eurų. Tiek Lietuvoje, tiek Europoje alergijos kamuojamų asmenų vis daugėja.
Alerginis rinitas, vadinamoji šienligė, pasireiškia, kai žmogus įkvepia alergizuojančių medžiagų. Dėl uždegiminės reakcijos jautriems žmonėms patinsta nosies gleivinė, jaučiamas nosies užgulimas, niežėjimas, varva sekretas.
Šienligė yra rimta lėtinė kvėpavimo takų liga, kuri trukdo susikoncentruoti, turi įtakos darbo ir mokymosi rezultatams. Pacientai dažnai kenčia dėl alerginio rinito sukeltų miego sutrikimų, nuolatinio nuovargio. Sumažėja laisvalaikio ir kultūrinis aktyvumas ligos paūmėjimo metu. Maždaug pusė sergančiųjų skundžiasi galvos skausmu.
Doc. dr. Laura Šukienė atkreipė dėmesį, kad alergija kamuoja ne tik žmones, nuo jos kenčia ir gyvūnai. Kodėl kartais mūsų šunelių ar kačiukų akys ašaroja? Tai galima pastebėti po pasivaikščiojimo su šuneliu pievose, kai žydi migliniai augalai.
Kurie augalai sukelia alergiją?
Klysta tie žmonės, kurie mano, kad alergija kyla, kai skraido pienių ar topolių pūkai. Pienės ir topoliai nesukelia alergijos. Lietuvoje alergines reakcijas gali sukelti beržo, kiečio, lazdyno, alksnio, skroblo, uosio, ąžuolo, gluosnio, ambrozijos žiedadulkės. Alergizuojantį poveikį turi miglinių ir kiparisinių augalų žiedadulkės. Lietuvoje dažniausiai nustatomas jautrumas beržo, kiečio, miglinių augalų žiedadulkėms. Spygliuočiai iš pažiūros žiedyno neturi, bet alergizuoti gali. Klevas, kaštonas neturi ryškių žiedų, bet alergizuoja.
Pasak mokslininkių, žiedadulkėje yra genetinė informacija iš vyriškosios pusės. Ją perneša tam tikras baltymas, kai jis patenka, vėjo perneštas į moterišką piestelę, vyksta augalo dauginimasis. Vėjo apdulkinami augalai paskleidžia milžiniškus kiekius žiedadulkių. Baltymas patenka į aplinką ir susiranda sau tinkamą. Alergenai slypi tame baltyme.
Neseniai Visuomenės sveikatos centras paskelbė rekomendacijas želdynų įrengimui, kad mažiau kenktų sveikatai. Reikia atsižvelgti ne tik į senųjų parkų augmenijos atkūrimą, bet ir į alergizuojantį kai kurių augalų poveikį.
Žiedadulkės keliauja ir koncentracija kinta
Pačios mažiausios yra neužmirštuolių žiedadulkės, stambiausios – moliūgo. Šiauliuose didžiausios ir gausiai paplitusios pušies žiedadulkės. Žiedadulkių sezonas dėl klimato kaitos prasideda vis anksčiau, o jų kiekis ore kiekvieną pavasarį didėja.
Ankstyvą pavasarį, kol pas mus dar nežydi augalai, alksnio žiedadulkės atnešamos iš Prancūzijos. Austrijos, Vokietijos, Lenkijos ir kt. piečiau Lietuvos esančių šalių.
Šiaulių universiteto aerobiologai pastebėjo, kad žiedadulkių koncentracija ore kinta, kai kuriomis valandomis labai aukšta ir alergijos simptomai tada sustiprėja. Kodėl po audros, po griaustinio daugiau žmonių kreipiasi į gydytojus dėl alergijos paūmėjimo, astmos priepuolių? Po žaibo ir griaustinio alergenų poveikis sustiprėja. Žaibo metu žiedadulkės plyšta ir iš jų pasklinda alergenai, jų pagausėja ore.
Žiedadulkės laikosi maždaug 2 savaites. 100 žiedadulkių 1 kub. metre oro dar alergijos nesukelia. Paros maksimali žiedadulkių koncentracija svyruoja nuo 300 iki kelių tūkstančių žiedadulkių. Vienais metais mažiau, kitais daugiau, kadangi žydėjimas irgi gausėja pramečiui. Skirtingu paros metu skiriasi alergenų koncentracija. Mažiausiai pavojingas laikas – rytas, tarp 6–8 val. Vakare tarp 16–18 val. koncentracija didžiausia.
Klimato kaita
Klimato kaita veikia. Pasak I. Šaulienės, šiemet alksnį pasivijo beržas, jie žydėjo vienu metu. Gali būti, kad lazdynas jau žydės ne vasarį, o gruodį arba išnyks visai. Daugėja invazinių žiedadulkių, tad augalų atsiras taip pat. Kad ambrozija dar neįsikūrė mūsų krašte, gelbsti šalnos, jos neleidžia subrandinti sėklų. Kiparisai, tujos, pražysta visu mėnesiu anksčiau. Žydėjimas ankstėja, iškyla grėsmė prarasti kai kurių augalų rūšis.
Personalinė alergijos simptomų prognozavimo sistema (PASYFO)
Koperniko atmosferos monitoringo tarnyba (CAMS) buvo sukurta kaip Europos Sąjungos priemonė atmosferos aplinkos informacijos valdymui. Šiaulių ir Latvijos universitetų, Vienos medicinos universiteto, Suomijos meteorologijos instituto mokslininkų ir specialistų komanda daugiau negu 10 metų tiria oro alergenų, ypač žiedadulkių sklaidą bei poveikį sveikatai.
Neseniai komanda sukūrė personalizuotą alergijos simptomų prognozės sistemą PASYFO (angl. Personal Allergy Symptoms Forecasting System), kuri įtraukta į Koperniko atmosferos stebėjimo tarnybos (CAMS) paslaugas.
Pristatydama naujovę doc. dr. Laura Šukienė paaiškino, kaip galima ja pasinaudoti siekiant išvengti alerginių reakcijų paūmėjimo, palengvinti savo gyvenimą. Paslaugai gauti yra sukurtos dvi sąsajos: tinklalapis http://www.pasyfo.lt ir mobilioji programėlė (galima siųstis iš „Google Play“ ar „Apple store“). Siūlomas SI-LAM modelis, juo naudodamiesi žmonės gali stebėti, kaip keičiasi žiedadulkių judėjimas. Jis paremtas 10 metų stebėjimais ir yra gana tikslus.
Vartotojui pasirinkus, kurioms žiedadulkėms jis alergiškas, programėlė „Pasyfo“ rodo, kokia alergijos rizika yra konkrečiame šalies mieste tą valandą, pateikiama informacija ir apie oro kokybę, temperatūrą. Be to, programėlėje žmonės gali pildyti žiedadulkių dienoraštį, jame pažymėdami savo sveikatos būklę, alergijos simptomus ir taikomą gydymą.
Užsiregistravus „Žiedadulkių dienoraštyje“ ir 5 dienas nuosekliai pildant savo juntamus alergijos simptomus, galima gauti personalią alergijos simptomų prognozę. Informacija gali būti atsiųsta elektroniniu paštu arba matoma išmaniojo telefono parsisiųstoje programėlėje. Dienoraštį pildyti reikėtų nepraleidžiant nė vienos dienos, kitaip neveiks. Bendrąja informacija galima naudotis be dienoraščio pildymo.
Galima nusistatyti skirtingų organų alergizuojančio paveikimo informaciją: kaip konkrečiu metu paplitę ore alergenai paveiks akis, nosį, plaučius.
Programėlė veikia Lietuvos ir Latvijos teritorijoje. Ji informuoja ne tik apie žiedadulkes, bet ir apie kietųjų dalelių kiekius ore, oro temperatūrą, kita.
Keliaujantieji „Enciklopedijos“ skiltyje gali sužinoti, kokie augalai žydi jų pasirinktoje Europos šalyje. Specialiame žemėlapyje galima matyti prognozuojamą žiedadulkių paplitimą bei kiekį visoje Europoje.
Sistemos naudotojai, pasak L.Šukienės, galėtų ne tik gauti sau naudingos informacijos, apsisaugoti nuo alergijos paūmėjimo, bet ir įsitraukti į mokslinių tyrimų vykdymą, prisidėti prie šios inovacijos tobulinimo.
Žiedadulkių atpažinimo realiame laike ir prognozių modeliavimo sistema REALTIME
Tradiciniai alergeninių žiedadulkių tyrimo metodai reikalauja daug laiko, labai jautrūs žmogaus klaidoms.
Sudėtingumas kyla dar iš to, kad žiedadulkių tipai skirtingi ir biologinės dalelės kinta, priklausomai nuo aplinkos sąlygų kiekviename konkrečiame regione.
Mokslininkai siekia sukurti oru plintančių alergeninių žiedadulkių identifikavimo skaitmeninę biblioteką, skirtą matavimams realiu laiku, ir panaudoti duomenis pažangiame žiedadulkių prognozių modelyje. Realaus laiko žiedadulkių monitoringas naudingas alergiškiems žmonėms, palengvina gydytojų darbą ir atveria naujas galimybes oro kokybės monitoringui. Tokių duomenų taikymas oro kokybės modeliavimo sistemose – novatoriškas žingsnis personalizuotoje medicinoje. Šiaulių universiteto mokslininkai taip pat dalyvauja šioje programoje, iškelta nauja moderni žiedadulkių „gaudyklė“, vyksta tyrimai.
Seną metodą pakeis moderni technologija, nebereikės skaičiuoti žiedadulkių mikroskopu. Bus matoma informacija realiu metu.
