Silpnumas, nuovargis, apetito stoka, kaulų skausmai – daugelis galėtų pasakyti, kad jaučia šiuos negalavimus. Deja, dėl to gali būti kaltas ne pavasaris, o sunki kraujo liga – mieloma.

Pradėjo skaudėti šoną
Šiaulietis Bronislovas Janulis mieloma susirgo prieš penkerius metus. Jis prisimena, kad pradėjo skaudėti šoną, jautėsi prastai, trūko jėgų.

„Gydytojai guldydavo mane į ligoninę. Pabūdavau ten savaitę dvi, skirdavo visokių vaistų ir išleisdavo namo. Taip vargau dvejus metus“, – pasakoja 82-ejų vyras, kuris iki tol buvo geros sveikatos, didesni negalavimai nevargino.
Kai skausmas tapo nepakenčiamas, gydytojai pasiuntė į Klaipėdą. Ten specialistai nustatė, kad jis serga kraujo liga mieloma. Vyras sako, kad nuo to laiko teko vartoti visokių vaistų ir ištverti įvairiausių gydymo metodų.

Dabar, praėjus penkeriems metams, liga primena apie save tik vakarais – tuomet jam ima skaudėti pilvą. Dieną jis jaučiasi neblogai – leidžia laiką namie su žmona, eina pasivaikščioti ir, žinoma, toliau vartoja vaistus. Kas porą mėnesių B. Januliui atliekami tyrimai, ir gydytojai sprendžia, ar nereikia keisti gydymo.

„Laukiu pavasario, – sako vyras. – Gal, duok, Dieve, dar pabūsiu. Labai norėčiau gyventi.“

Kankina nuovargis
Mieloma vadinama plazminių kraujo ląstelių, kurios yra kaulų čiulpuose, piktybinė liga, tačiau, priešingai nei esant kitoms onkologinėms ligoms, sergant mieloma nesusidaro augliai.

Pasak Šiaulių ligoninės gydytojos hematologės Astos Povilauskienės, susirgus mieloma, imuninė sistema ima gaminti nenormaliai daug pakitusių baltymo – imunoglobulino – ląstelių. Dėl to sutrinka normali kraujodara, susilpnėja ligonio imunitetas. Be to, nenormalus baltymas ima kauptis įvairiuose organuose ir palengva sutrikdo jų veiklą. Dažniausiai nukenčia inkstai ir išsivysto jų nepakankamumas. Tai gyvybei grėsminga būklė.

„Ligoniai į gydytojus paprastai kreipiasi dėl silpnumo, nuovargio, apetito stokos ir kaulų skausmų – dažniausiai dėl stuburo, tačiau gali skaudėti ir visus kaulus. Dėl to kartais pas mus ligonius atsiunčia neurologai“, – teigia gydytoja.

Kaulus skauda dėl to, kad nenormalus baltymas ima aktyvinti imuninius procesus ir pradedamas ardyti kaulinis audinys – skatinamas iš jo pasišalinti kalcis. Dažniausiai nukenčia stuburas, todėl kartais atsitinka taip, kad ligonio slankstelis subyra ir suspaudžia nervus, tada žmogų gali ištikti paralyžius. Dažnai gydytojai, atlikę rentgenogramą, mato, kad paciento kaukolėje yra daug skylučių, tarsi ji būtų sušaudyta. Tai – irgi ligos pažeisto kaulinio audinio požymis.
Mieloma laikoma lėtine liga. Ji paprastai išsivysto per kelerius metus. Dėl to net trečdalis ligonių nejaučia, kad serga, kol neišsivysto komplikacijos. Vis dėlto mieloma gali vystytis ir labai sparčiai. Tai priklauso nuo ligos formos.

„Būna, kad nustatome ligą, tačiau žmogaus dar nereikia gydyti, tik stebėti. Jei liga nesukelia simptomų, tokios stadijos mieloma vadinama rusenančia, tuo metu gydymas neskiriamas, bet pacientas stebimas. Tačiau atsitinka ir taip, kad turime skubėti pradėti gydyti“, – sako A. Povilauskienė.

Mielominė liga sutrikdo ir imunitetą, todėl ligoniai tampa neatsparūs įvairioms infekcijoms. Dažna jų mirties priežastis būna infekcinės komplikacijos.

Labai svarbu, kad prastai besijaučiantis žmogus nenumotų ranka ir kreiptųsi į gydytojus, nes, mielominę ligą pradėjus gydyti anksčiau, galima išvengti komplikacijų.

Diagnostika tiksli
Mielomine liga dažniausiai suserga penkiasdešimties ir daugiau metų sulaukę žmonės. Tačiau kartais į gydytojų rankas patenka ir labai jauni – dvidešimtmečiai.

Mokslininkai mano, kad mieloma atsiranda dėl radiacinės apšvitos, kontakto su kai kuriomis cheminėmis medžiagomis, pavyzdžiui, pesticidais ir dioksidais, tirpikliais, valymo medžiagomis. Nustatyta net keletas virusų, kurie gali ją sukelti, – ŽIV, hepatitas ir herpesas.

2015 m. šia liga susirgo 40 tūkst. europiečių. Lietuvoje dabar gyvena apie 1200 žmonių, kuriems buvo nustatyta mielominė liga. Jų gretas kiekvienais metais papildo dar maždaug 140 žmonių, ir kasmet ligonių padaugėja apie 9 procentais.

Gydytoja A. Povilauskienė teigia, kad daugėti ligonių gali dėl to, jog dar visai neseniai gydytojai negalėjo nustatyti šios ligos, o dabar yra daug labai tikslių diagnostikos metodų.

Šeimos gydytojai, į kuriuos visų pirma kreipiasi silpnumu, nuovargiu ar apetito stoka besiskundžiantis žmogus, atlieka kraujo tyrimus. Tokiems žmonėms nustatoma mažakraujystė. Tačiau ji yra ne paprasta – tokiems žmonėms geležies ir vitamino B12 kiekis būna normalus, tai nustatę, šeimos gydytojai tokį pacientą siunčia pas hematologą.

„Mes atliekame keletą papildomų tyrimų, iš kurių svarbiausia yra kaulų čiulpų punkcija – žiūrime, ar juose yra per daug plazminių ląstelių“, – aiškina hematologė.

Jei tokių nustatoma, ligonis paprastai siunčiamas pas trečiojo lygio specialistus, pavyzdžiui, Vilniaus universiteto ligoninės Santaros klinikas. Ten atliekami dar tikslesni – molekuliniai ir citogenetiniai tyrimai. Ten šie ligoniai gydomi.

Gydo III lygio ligoninėje
„Anksčiau šiems žmonėms negalėjome padėti, tačiau dabar yra daug būdų gydyti“, – teigia gydytoja.

Gydymo taktika, pasak A. Povilauskienės, priklauso nuo to, kiek liga yra progresavusi ir kokius organus pažeidusi.
Mielominė liga gydoma keliais būdais. Per pastaruosius penkiolika metų ligoniams tapo prieinami net devyni efektyvūs vaistai. Tarp jų taikinių terapija, kuri naikina pakitusias baltymų ląsteles, bei imunoterapija. Šio gydymo tikslas – sustabdyti ar sulėtinti ligos progresavimą, pailginti remisiją, pagerinti gyvenimo kokybę. Taip pat ligoniams skiriama chemoterapinių preparatų, kurie naikina plazmines ląsteles, bei uždegimą slopinančių steroidų. Naujieji vaistai – imunomoduliatoriai – didina chemoterapinių vaistų poveikį, stiprindami imuninę sistemą. Taip slopinamas plazminių ląstelių gyvybingumas. Taikinių terapija tiesiogiai veikia baltymus gaminančias ląsteles.

Jeigu pacientas yra jaunesnis kaip 70 metų ir neserga kitomis sunkiomis ligomis, gydytojai jam atlieka autologinę kaulų čiulpų transplantaciją – persodina jo paties kaulų čiulpų ląsteles. Taip galima ilgam sustabdyti ligą. Be to, autologinę transplantaciją prireikus galima atlikti antrą kartą, o kartais – ir trečią.

Jeigu ligonis jaunas ir pakankamai tvirtas, jam galima atlikti alogeninę transplantaciją, kai persodinami donoro kaulų čiulpai. Po tokios transplantacijos ligonis gali ilgam užmiršti ligą, tačiau tokį gydymą ištverti gali ne visi pacientai.

Svarbu gydyti ne tik mielominę ligą, bet ir jos sukeltas komplikacijas. Todėl ligoniams skiriama vaistų, kurie sumažina kaulų pažeidimą, kalcio kiekį kraujyje, stabdo inkstų funkcijos blogėjimą ir pan.

Po gydymo trečiojo lygio ligoninėje šie žmonės grįžta namo. „Jei prireikia pagalbos, jie gali kreiptis į mus – rajonų hematologus“, – sako A. Povilauskienė.