Atsižvelgdamas į didėjantį sergamumą gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) Šiaulių departamentas šių metų vasario 5 d. Šiaulių miesto ir Akmenės rajono savivaldybių administracijoms pateikė rekomendacijas skelbti gripo epidemijos pradžią Šiaulių mieste ir Akmenės rajone.
Per savaitę sergamumas gripu išaugo dvigubai
NVSC Šiaulių departamento duomenimis, penktąją šių metų savaitę (nuo sausio 29 iki vasario 4 d.) bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis rodiklis padidėjo nuo 120,0 iki 156,1 atv./10 tūkst. gyventojų. Sergamumo rodiklis epideminį lygį perkopė visose Šiaulių apskrities administracinėse teritorijose, išskyrus Šiaulių rajoną. Mažiausias sergamumas išlieka Šiaulių rajone, didžiausias – Šiaulių mieste ir Joniškio rajone.
Šiaulių apskrityje sergamumas gripu sudaro 16,2 proc. Daugiausiai serga vaikai (61,6 proc.).
Per savaitę gripas kliniškai diagnozuotas 674 asmenims, iš jų – 305 vaikams. Šiaulių apskrities ligoninėse dėl gripo hospitalizuoti 6 gyventojai, iš jų – 2 vaikai. Palyginus su prieš tai buvusios savaitės duomenimis, gripo atvejų skaičius Šiaulių apskrityje išaugo net 2,3 karto.
Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių apskrityje sergamumo rodiklis buvo mažesnis.
Gripas Šiaulių mieste ir Akmenės rajone
Šiaulių mieste sergamumo rodiklis per savaitę padidėjo nuo 154,6 iki 211,4 atv./10 tūkst. gyventojų, bendras užregistruotų klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 14,9 proc. Per savaitę sergamumas Šiaulių mieste išaugo 1,4 karto. Susirgimų gripu padaugėjo nuo 120 atvejų iki 319.
Akmenės rajone bendras sergamumo rodiklis 5-ąją metų savaitę pasiekė 154,4 atv./10 tūkst. gyventojų. Bendras užregistruotų klinikinių gripo atvejų skaičius sudaro 18,9 proc. Per savaitę susirgimų gripu padaugėjo nuo 21 atvejo iki 58.
Šiaulių apskrityje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis ir toliau sparčiai didėja. Joniškio rajono savivaldybėje šių metų sausio 31 d. jau paskelbta gripo epidemija, Šiaulių miesto ir Akmenės rajono savivaldybių administracijoms teikiami siūlymai skelbti gripo epidemijos pradžią Šiaulių mieste bei Akmenės rajone.
Laikinai ištuštėjo Šiaulių mokyklos
Šalyje yra apie 1100 mokyklų. Pirmadienį šalies savivaldybių pateiktais duomenimis, dėl gripo karantinas paskelbtas 135 mokyklose.
Daiva Kulikauskienė, Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė, pranešė, kad praėjusią savaitę dėl aukšto mokinių sergamumo gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis laikinai ugdymo veikla buvo nutraukta dviejose Šiaulių miesto mokyklose ir 191 klasėje kitų 20 Šiaulių miesto mokyklų.
Šių metų vasario 5 d. duomenimis, ugdymo veikla laikinai nutraukta vienoje Šiaulių miesto mokykloje ir kitų 10 mokyklų 42 klasėse.
Šiaulių miesto švietimo skyriaus vyr. specialistė Sandra Verenkaitė-Bubkauskienė informavo, kad šiuo metu uždaryta 1 mokykla: nuo vasario 7-osios turėtų baigtis karantinas Šiaulių universiteto gimnazijoje, bet laikinai ugdomąją veiklą sustabdys „Salduvės“ progimnazija. Kitose mokyklose neveikia iš viso 66 klasės. Pastebima tendencija, kad sergančiųjų mažėja. Epidemijos metu karantinas skelbiamas, kai serga 30 proc. mokinių.
Karantinas paprastai trunka 4–10 dienų ir vaikai (nei sergantys, nei sveiki) į mokyklą neina. Švietimo skyriaus specialistė ramina, kad mokslo metai dėl epidemijos nepailgės, mokymas bus suintensyvintas. Paprastai, kai daug vaikų serga, kursas kartojamas, todėl ugdymo procesas neturėtų nukentėti. Mokytojai šiuo laikotarpiu dirbs, bet nebūtinai mokyklos patalpose.
Kaip saugotis gripo epidemijos metu
Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus specialistė pataria saugotis peršalimo bei vengti kontakto su sergančiaisiais asmenimis, nuo sergančiojo laikytis 1 m atstumu; kuo dažniau vėdinti ir valyti patalpas drėgnu būdu, ypač jei jose gyvena ar dirba daug žmonių; tinkamai ir dažnai plauti rankas – po tekančiu vandeniu, su muilu, ne trumpiau kaip 20–30 sekundžių; neliesti akių, nosies ir burnos neplautomis rankomis; kosėjant ir čiaudint prisidengti nosį ir burną vienkartine nosinaite, ją nedelsiant išmesti bei nusiplauti rankas; vengti masinio žmonių susibūrimo vietų; stiprinti imuninę sistemą grūdinantis bei naudojant liaudies medicinos priemones: česnaką, ežiuolę, imbierą, vitaminą C, medų ir kt.; daugiau laiko praleisti gryname ore bei valgyti daugiau vaisių, daržovių; pasirinkti šiam metų laikui tinkamus drabužius bei avalynę; susirgus nesigydyti patiems, o dėl gydymo paskyrimo kreiptis į medikus.
Ką daryti, jei vis dėlto susirgote?
Diana Šiurkienė,Visuomenės sveikatos biuro vaikų ir jaunimo sveikatos stiprinimo specialistė vaikų ir jaunimo klausimais, pataria pajutus pirmuosius peršalimo ligos ar į gripą panašius simptomus (karščiavimas, sloga, kosulys, gerklės, galvos, raumenų skausmai, nuovargis, silpnumas, viduriavimas, vėmimas) pasilikti namuose (nevykti į darbą, neleisti vaikų į ugdymo įstaigas), kad tarp sveikų asmenų nebūtų platinami ligų sukėlėjai.
Ragina nepamiršti, kad gripas negydomas antibiotikais – gripo viruso jie neveikia. Nepatartina vartoti kūno temperatūrą mažinančių vaistų, jei ji mažesnė nei 38° C. Ligos eigą galima lengvinti „naminiais“ vaistais, vaistažolėmis: prieš miegą kaitinti kojas šiltame vandenyje su druska ar garstyčiomis, gerti rugiagėlių žiedų, liepžiedžių, aviečių, juodųjų serbentų ar čiobrelių arbatą. Bet reikia nepamiršti, kad bet kokios liaudiškos priemonės tėra pagalbinės, o pagrindinį gydymą, jeigu tokio reikia, paskirs gydytojas.
