Tikriausiai dar daugelis iš vaikystės gerai prisimename, kai mama duodavo gerti žuvų taukų. Žuvų taukai tikrai nemalonaus skonio ir net kvapo, tai gerai prisimename visi. Mama tikino, kad žuvų taukus reikia būtinai gerti, ypač vaikams.

Visi gerai žinome, jog valgyti žuvį sveika. Bet ar susimąstome kodėl. Pirmiausia, žuvis – lengvai virškinamas maisto produktas, neapkraunantis mūsų virškinamojo trakto ir nesutrikdantis jo normalaus funkcionavimo. Antra, žuvis turi įtakos mūsų sveikatai.

Žuvyje ir jos produktuose gausu natūralių vitaminų A ir D, taip pat polinesočiųjų riebiųjų rūgščių bei kitų ypatingų junginių.

Deja, nedaugelis mėgsta žuvies patiekalus. Be to, norint gauti organizmui reikalingų vertingų medžiagų dozę, reikėtų žuvį valgyti bent du kartus per savaitę. Tačiau ar valgome? Mums į pagalbą gali ateiti preparatai, pagaminti iš žuvies arba turintys savo sudėtyje žuvies produktų.

Žuvų taukai
Jie gali būti ir skysti, ir kapsulių pavidalo. Skysti žuvų taukai dažniau skiriami vaikams. Beje, dabartinės skystos žuvų taukų formos yra paskanintos ir beveik neturi nemalonaus kvapo. Juos gydytojai rekomenduoja kūdikiams nuo 4 iki 6 savaičių vartoti rachito profilaktikai.

Be to, žuvų taukai stiprina imunitetą, žadina apetitą.

Žuvų taukų kapsules gali vartoti ir vaikai, ir suaugusieji. Jeigu jų koncentracija mažesnė, reikėtų vartoti iki 8 kapsulių per parą, jeigu didesnė – pakanka 1–2 kapsulių per parą.

Vyresnio amžiaus žmonėms bei žmonėms, priklausantiems širdies ir kraujagyslių ligų rizikos grupei, reikėtų profilaktiškai vartoti preparatų, kurių sudėtyje yra omega-3 riebiųjų rūgščių. Tyrimais nustatyta, kad šios rūgštys teigiamai veikia kraujotaką, reguliuoja kraujo spaudimą, trombocitų sukibimą, taigi padeda sureguliuoti cholesterolio kiekį kraujyje, sumažinti aterosklerozės, širdies bei kraujagyslių ligų riziką.

Žuvų taukai – vitaminų A ir D šaltinis. Mitybos specialistai žuvį ir kitas jūros gėrybes rekomenduoja valgyti du kartus per savaitę. O jeigu dažniau, tai dar geriau. Jeigu dar pasirinksime mažai kalorijų turinčią ir virsime be riebalų, ne tik sveikai pavalgysime, bet ir galėsime išlaikyti tinkamą kūno svorį.

Per dieną suaugusiam žmogui rekomenduojama suvalgyti 200 gramų žuvies. Tačiau pagal tyrimus žuvies suvartojimas mūsų krašte yra toli gražu nepakankamas.

Riebalai gali būti „blogieji“ ir „gerieji“. „Blogieji“ yra gyvuliniai taukai, jų reikia stengtis vartoti kuo mažiau. „Gerieji“ taukai ir aliejus yra tie, kurie kambario temperatūroje išlieka skystos būklės ir juose yra būtinosios riebalų rūgštys. Riebalų rūgštys yra skirstomos į omega-6 ir omega-3 riebalų rūgštis.

Taigi žuvų taukai:
* padeda kovoti su širdies ligomis, vėžiu, Alzhaimerio liga, artritu, diabetu, opalige, depresija ir daugeliu kitų ligų, užkerta kelią šių ligų plitimui;

* padidina gebėjimą koncentruoti dėmesį;

* padidina atsparumą peršalimo ligoms ir uždegimams;

* mažina krūties ir kitų organų vėžio išsivystymo galimybę;

Norvegiški žuvų taukai ir vartojami, kada nusilpęs organizmas, aterosklerozė, širdies ligos, stiprina imunitetą, yra vitaminų A ir D šaltinis.

Lašišų aliejus
Lašišų aliejuje, kaip ir žuvų taukuose, gausu omega-3 riebiųjų rūgščių. Beje, lašišų aliejuje šių rūgščių yra kur kas daugiau negu kitų žuvų taukuose. Todėl jis tinka žmonėms, sergantiems širdies ir kraujagyslių sistemos ligomis, ypač jeigu yra padidėjęs cholesterolio kiekis kraujyje.

Be to, lašišų aliejaus patartina vartoti paaugliams nuo 14 metų, nes jis stiprina koncentraciją, susikaupimą, gerina protinį darbą, atmintį.

Ryklių kepenų aliejus
Pats laikas šiais preparatais susidomėti žmonėms, kurie šaltuoju metų laiku nori išvengti peršalimo ligų.

Ryklių aliejuje gausu specifinės medžiagos – skvaleno. Šios medžiagos yra motinos piene, bet ryklio kepenų aliejuje skvaleno yra kur kas daugiau, iki 1000 kartų. Galbūt todėl kai kurių rūšių rykliai neserga sunkiomis ligomis. Skvalenas padeda normalizuoti kraujospūdį, sumažinti skausmą, gerina žaizdų gijimą, padeda išvengti virusų, bakterijų, infekcijų, skatina antikūnų gamybą. Todėl preparatai, kurių sudėtyje yra skvaleno, puikiai tinka norintiems sustiprinti imuninę sistemą. Be to, ryklių kepenų aliejus tinka ir vaikams.

Iš ryklių riebalų išskiriamos specifinės medžiagos, kurios naudojamos kosmetikoje. Jos padeda odai absorbuoti deguonį ir pasižymi antibalterinėmis savybėmis.

Ryklių kremzlės
Rykliai – gana keisti gyvūnai. Jų skeletas sudarytas ne iš kaulų, o iš kremzlių. Juose gausu kalcio ir fosforo, polisacharidų bei kitų specifinių veikliųjų medžiagų.

Klinikiniais tyrimais įrodyta, jog labai gerai išdžiovintų ir į  miltelius sutrintų ryklio kremzlių kapsulėse esančios veikliosios medžiagos malšina sąnarių uždegimą bei skausmą, stabdo sąnario kremzlės kitimą. Be to, ryklių kremzlės stiprina imunitetą.

Keletas įdomių faktų apie ryklius:
* yra žinoma apie 940 ryklių rūšių;

* didysis baltasis ryklys per metus užauga apie 25 centimetrus, o subrendę šie rykliai būna nuo 3,5 iki 4 metrų ilgio;

* vidutinis ryklio amžius yra 25 metai, tačiau kai kurie rykliai gali išgyventi iki 100 metų;

* rykliai neturiu kaulų, jų skeletą sudaro kremzlės;

* seniausia aptikta suakmenėjusio ryklio liekana yra 400 milijonų metų senumo;

* didysis baltasis ryklys be maisto gali išbūti net tris mėnesius;

* ryklio dantys be paliovos eilėmis formuojasi gyvūno narsruose. Paprastai ryklio dantys per aštuonias dienas pakeičiami naujais. Kai kurių rūšių rykliai per visą gyvenimą pakeičia iki 30000 dantų;

* bangininis ryklys turi apie 300 dantų eilių. Kiekvienoje eilėje yra šimtai mažyčių dantelių;

* išdžiūvusi ryklių oda senovėje buvo naudojama kaip šlifavimo popierius. Kai kuriose šalyse ja aptraukdavo kalavijų rankenas (kad neslystų ranka);

* 1937 metais ryklio kepenų aliejuje buvo atrastas didelis vitamino A kiekis. Nuo to laiko rykliai buvo medžiojami kaip vitamino A šaltinis. Jų medžioklė aprimo 1950 metais, kai buvo susintetintas vitaminas A;

* paprastai rykliai gyvena jūrose, tačiau Afrikos gėlo vandens upėse ir ežeruose gyvena ryklys, kuris gali lengvai prisitaikyti prie gamtoje besikeičiančių druskingumo sąlygų;

* nors rykliai – plėšrūs gyvūnai, tačiau daugiau žmonių žūsta nuo šunų, elnių ir kitų gyvūnų nei nuo ryklių.