Sultys – tai skystas nekoncentruotas maistas, susidedantis iš aukščiausios kokybės organinio vandens, turinčio visas medžiagas, kurių organizmo ląstelėms labiausiai reikia.

Organizmui niekada netrūks vitaminų
Sultys yra gyvybiškai svarbios, kadangi aprūpina organizmą gyvais komponentais bei vitaminais, kurių trūksta virtuose ir apdorotuose produktuose. Kai geriame vaisių ir daržovių sultis, į mūsų organizmą patenka gyvasis maistas, kuris pasisavinamas bei suvirškinimas per 10–15 minučių.

Jos natūraliai sustiprina imunitetą, todėl žmogus rečiau serga ir lėčiau sensta.

Nustatyta, kad reguliariai geriant vaisių ir daržovių sultis dvigubai sumažėja rizika susirgti virškinamojo trakto, šlapimo pūslės ir kvėpavimo organų vėžiu. Sultys neleidžia vystytis aterosklerozei ir kraujagyslių ligoms. Šis nuostabus gėrimas aprūpina organizmą natūraliais ir labai svarbiais junginiais, angliavandeniais, fermentais, dažomosiomis medžiagomis, organinėmis rūgštimis ir vitaminais.

Sveikos mitybos specialistai pataria gerti įvairių rūšių sultis, kad organizmas gautų kuo daugiau vitaminų. Tyrimais nustatyta, kad jose yra beveik visų žmogaus organizmui reikalingų vitaminų, mineralų, mikroelementų, pektinų, organinių rūgščių ir natūralaus cukraus. Jeigu kasdien išgersite bent po dvi stiklines natūralių sulčių, jūsų organizmui niekada netrūks vitaminų.

Geriausia šviežios sultys
Geriausia gerti namie spaustas šviežias sultis. Tam, kad sulčiaspaudė taptų tikra namų daktare, būtina laikytis tam tikrų taisyklių.

Paruoštų sulčių kokybė visų pirma priklausys nuo žaliavos kokybės ir vartojimo teisingumo, todėl sultys spaudžiamos iš pakankamai subrendusių vaisių ir daržovių. Žaliava nuplaunama ir supjaustoma prieš pat gaminant sultis, antraip ji neteks daug maistingų medžiagų.

Geriamos tik šviežios, termiškai neapdorotos sultys, nes kaitinant jos praranda savo maistinę vertę.

Šviežių sulčių nerekomenduojama laikyti šaldytuve, nes jose esantys fermentai ir bakterijos veikiami deguonies greitai skaidosi. Rekomenduojama šviežias sultis išgerti per 10-15 minučių, nes ilgiau laikant jų kokybė taip pat blogėja.

Organizmas kaipmat įsisavina šį gėrimą, todėl praėjus valandai jos būna jau visiškai suvirškintos. Sultys geriamos mažais gurkšneliais 30 minučių prieš valgį. Geriant jas prieš pat valgį arba po jo žarnyne pasireiškia rūgimo procesas dar labiau pabloginantys ligonio savijautą.

Norint pasiekti gerų rezultatų būtina kasdien išgerti bet 600 gramų sulčių (tris stiklines). Iš pradžių gerti tik jums patinkančias sultis, nemaišant jų su kitomis. Geriausia pradėti nuo malonaus skonio apelsinų sulčių, kuriose yra daug vitamino C. Vėliau galima pradėti gerti sulčių mišinius.

Tik reikia nepamiršti, kad jas maišant būtina laikytis produktų derinimo taisyklių. Ypač naudingi tokie mišiniai: obuolių ir morkų, obuolių ir pomidorų, morkų ir agurkų, morkų ir ridikėlių ir kt. Galima maišyti ir tris produktus, prie dviejų svarbiausių derinant citrinų, svogūnų, saldžiųjų paprikų, kopūstų, žalumynų sultis.

Klasikiniai dviejų produktų deriniai: 200 gramų morkų ir 50 gramų burokėlių sulčių, 150 gramų morkų ir 75 gramai žaliųjų pipirų sulčių. Klasikinis trijų produktų derinys: 150 gramų morkų, 50 gramų burokėlių ir 50 gramų agurkų sulčių.

Gana populiarios morkų, burokėlių ir salierų sulčių derinys 8+3+5, morkų, kopūstų, salierų 1+4+5, morkų, salierų ir ridikų 8+5+3.

Kiekvienam gali kilti natūralus klausimas, kodėl vaisių sultys dažniausiai derinamos su daržovių sultimis. Todėl, kad vaisių sultyse yra daugiau cukraus, o daržovių sultyse daug mineralinių medžiagų.

Šie du komponentai vienas kitą  papildo. Vaistingųjų augalų sultyse yra labai daug fermentų. Paprastai daug jose yra geležies, kalcio ir kitų gydomųjų medžiagų, kaip kartumynų, tanidų, aliejų. Įpylus šių sulčių gaunamas labai efektyvus derinys.

Sultys pakeičia vaistus
Jeigu kasdien išgersite 1-2 stiklines tik ką išspaustų vaisių arba daržovių sulčių, jos neutralizuos organizme susikaupusius rūgščiuosius produktus, kurie gaminasi pernelyg sunkiai dirbant arba valgant mėsos produktus.

Sultys naudingos visiems, bet ypač jos svarbios tiems žmonėms, kurių organizmas netoleruoja vaisiuose ir daržovėse esančios ląstelienos, mažiems vaikams, pagyvenusiems žmonėms, karščiuojantiems, chroniškomis ligomis sergantiems ligoniams.

Sultys greitai įsisavinamos. Be to, išgerti vieną stiklinę morkų sulčių – vieni niekai, o suvalgyti tris stambias morkas, iš kurių išspaustos sultys, vargu ar pavyks.

Sultys visuomet gerina apetitą. Ir dar vienas labai svarbus patarimas. Jeigu jus gydydami  kokią nors ligą, reguliariai geriate vienos rūšies, pavyzdžiui, burokėlių sultis, reikia gerti jas 21 dieną, nes būtent tiek laiko trunka vadinamasis organizmo apykaitos ciklas.

Keletas vaisių ir daržovių sulčių rūšių
Obuolių sultys. Ar žinote, kad suvalgę tris šimtus gramų obuolių savo organizmą vitaminu C aprūpinate visai parai? Ne veltui anglai sako: „Obuolys į namus – gydytojai iš namų.“ Dėl savo maistinių savybių obuolių sultys ir obuoliai puikiai tinka ir jauniems, ir seniems.

Obuolių sultyse gausu vitaminų C, P. Yra kalio, kalcio, geležies, vario, mangano, kobalto, cinko, nikelio druskų. Sultyse yra pektino, kuris padeda šalinti žalingus sunkiuosius metalus, sumažina cholesterolio kiekį kraujyje, normalizuoja žarnyno darbą. Obuolių sultys turi daug geležies, gerina kraują, suteikia aktyvumo ir puikią savijautą.
Obuoliuose yra gliukozės, fruktozės, organinių rūgščių, vitamino C, ląstelienos, kuri pagerina medžiagų judėjimą žarnyne, todėl obuolių sultys tinka esant vidurių užkietėjimui.

Obuolių sultys rekomenduojamos sutrikus širdies ir kraujagyslių veiklai, aterosklerozės profilaktikai, sergant mažakraujyste, podagra, jos stiprina nervų sistemą, ypač jeigu žmonės dirba protinį darbą.

Obuolių sultys nekenkia sveikatai net geriant jų gana daug – net iki litro per parą. Tačiau jų reikia atsisakyti paūmėjus gastritui, opaligei, pankreatitui.

Taigi stiklinę obuolių sulčių per dieną – ir jus aplenkia sklerozė bei infarktas, o cholesterolio kiekis kraujyje bus normalus.
Tačiau reikia atsiminti, kad obuolių sultims gaminti netinka neprinokę, sumušti, įpuvę ir kenkėjų pažeisti vaisiai.

Serbentų sultys. Naudingiausios yra iš juodųjų serbentų gaminamos sultys. Jose yra net iki 400 mg vitamino C. Daugiausia jo turi tik aktinidijos ir erškėtuogės.

Taip pat juodųjų serbentų sultyse nemažai vitamino B, PP, karotino bei mineralinių medžiagų – kalio, magnio, fosforo, geležies.

Juodųjų serbentų sultys puikiai tinka avitaminozės profilaktikai ir gydymui, jos rekomenduojamos sergant ateroskleroze, hipertonija, širdies ligomis, reumatu, kraujuojant. Jos geriamos persišaldžius, prakaitavimui skatinti, užkimus, kosint, sergant tuberkulioze, gerai malšina troškulį, karščiuojant.

Juodųjų serbentų sultys padeda pablogėjus apetitui, sumažėjus skrandžio sulčių rūgštingumui, susirgus žarnyno ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opalige, viduriuojant.

Raudonųjų serbentų sultys turi šiek tiek mažiau vitamino nei juodųjų serbentų sultys, tačiau irgi yra labai skanios ir naudingos mūsų organizmui. Raudonųjų serbentų sultys padeda sergant ūmiomis skrandžio, žarnyno ligomis, gerina žarnyno peristaltiką, taip pat vartojamos aterosklerozės profilaktikai.

Baltųjų serbentų sultys skatina šlapimo išsiskyrimą ir gali būti vartojamos širdies ir kraujagyslių ligų atvejais.

Morkų sultys. Šviežiai spaustos morkų sultys karaliauja tarp daržovių sulčių. Tai geriausias vitamino A šaltinis, kurį organizmas puikiai pasisavina. Morkų sultyse taip pat gausu vitamino B, C, D, E, PP, K. Jose daug kalcio, magnio ir geležies, kurie palaiko organizme fosforo, sieros, chloro, organinių junginių balansą.

Jos gerina apetitą, virškinimą, regėjimą, dantų struktūrą, puikiai gydo opas. Šios sultys teigiamai veikia nervų sistemą, kelia bendrą organizmo tonusą, stiprina imuniteto funkcijas, neturi sau lygių kaip žvalumo bei gyvybinės energijos stiprinimo šaltinis. Sultys stiprina visą organizmą, malšina uždegimo procesus, padidina atsparumą ligoms, valo kepenis.

Įrodyta, jog jos yra vienas mūsų laikmečio stebuklų. Todėl morkos ypač naudingos vaikams ir žmonėms, kurių nusilpęs imunitetas. Morkų sultys – tai natūralus tirpiklis sergant opalige arba vėžiu.

Tačiau šviežiai spaustų sulčių negalima vartoti paūmėjus opaligei ir viduriuojant.

Jų vertėtų gerti mažakraujystės, rachito, nusilpusio regėjimo atvejais. Be to, karotinas labai naudingas regėjimui. Bet tam, kad jų organizmas pasisavintų, būtina iš karto suvalgyti kokio nors riebaus maisto. Geriausia – tinka salotos, pagardintos augaliniu aliejumi.

Kadangi morkos yra vitaminų A, B, C, D, E šaltinis, jos naudingos esant anemijai. Dėl morkose esančių B grupės vitaminų jų sultis sveika gerti sergant radikulitu.

Nežiūrint to, kad morkų sultis labai vertingos ir naudingos organizmui, vis dėlto nereikėtų piktnaudžiauti morkų sultimis. Priklausomai nuo sveikatos būklės, per dieną galima išgerti 0,5-3 litrus sulčių. Dažniausiai per dieną rekomenduojama išgerti ne daugiau nei puse litro morkų sulčių.

Reikia atsiminti, kad vartojant morkų sultis negalima rūkyti, nes veikiant nikotinui kai kurios šiose sultyse esančios medžiagos virsta kancerogenais.

Burokėlių sultys. Burokėlių sultis gerti ne visiems malonu. Todėl siūlome pradėti vartoti nuo vieno arbatinio šaukštelio sulčių, pamažu didinant dozę iki 100 gramų.

Prieš geriant sultis reikėtų atskiesti jas virintu vandeniu arba erškėtrožių nuoviru. Burokėlių sultis galima maišyti su morkų, kopūstų, obuolių, slyvų ir spanguolių sultimis.

Burokėlių sultyse gausu cukraus, vitamino C, P, B1, B2, PP, taip pat nemažas kalio, geležies, mangano kiekis. Burokėlių sultyse esančios naudingosios medžiagos stimuliuoja kraujodarą. Didelė magnio koncentracija normalizuoja nervų sistemos darbą, kai žmogus patiria stresą, įtampą, kankina nemiga.

Šios sultys taip pat gerina žarnyno peristaltiką, todėl yra nebloga priemonė vidurių užkietėjimo profilaktikai.
Vertingiausia burokėlių sulčių savybė yra ta, kad jose yra apie 50 procentų natrio ir tik 5 procentai kalcio. Toks santykis būtinas palaikyti kalcio stiprumą. Burokėlių sultyse esančio kalcio kiekis garantuoja visų organizmo funkcijų sėkmingą darbą. Burokėlių sultyse yra daug geležies, bet mažai kalcio. Toks kalcio ir natrio santykis labai svarbus radikulito profilaktikai ir gydymui.

Burokėlių sultys tinka sutrikus širdies ritmui, skydliaukės veiklai, apsinuodijus, rekomenduojama gerti esant mažakraujystei.

Kai kuriems žmonėms burokėlių sulčių negalima gerti, kartais jos sukelia pykinimą, vėmimą, galvos svaigimą, bendrą silpnumą. Sergant inkstų ligomis, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei burokėlių sultys nerekomenduojamos.

Kopūstų sultys. Kopūstų sultys puikiai valo organizmą, chemiškai skaido jame puvimo produktus, normalizuoja kūno svorį. Jos geriamos apetitui sužadinti, tačiau jos lėtina angliavandenių sistemą riebalais, todėl vertingos sergant nutukimu. Sultys geriamos likus 30 minučių iki valgio ir tarp valgių kelis kartus per dieną.

Kopūstų sultyse gausu lengvai pasisavinamų angliavandenių, vitamino C, PP, folio ir aminorūgščių. Jose yra kalio, natrio, magnio, geležies, druskų. Kopūstų sultyse yra ypatingas vitaminas U, apsaugantis nuo opaligės.

Šiltos kopūstų sultys gydo gastritą, skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opas. Jos geriamos ir profilaktiškai – siekiant išvengti skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligės paūmėjimo.

Kopūstų sulčių jokiu būdu negalima sūdyti. Kopūstų sultyse daug jodo, kurio mūsų gyventojams dažnai trūksta. Aterosklerozės profilaktikai kopūstų sultys geriamos prieš valgį arba valgio metu, geriama 1-1,5 stiklinės sulčių.
Kopūstų sultys gelbsti sunkiai apdegus, jomis plaunama oda.

***
Čia paminėtos populiariausios ir dažniausiai vartojamos vaisių ir daržovių sultys.

Taip pat vartojamos vaistingųjų ir prieskoninių augalų sultys, kaip česnakų, dilgėlių, gysločių, gudobelių, kadagių, krienų, kiaulpienių, valerijonų, svogūnų, petražolių ir kitų augalų sultys.

Apie populiarių ir gerai visiems žinomų vaistingųjų ir prieskoninių augalų sultis yra išleista nemažai populiarios medicininės literatūros, kurią galima pasiskaityti.