Pasaulyje yra nemažai lėtinių susirgimų, kuriems būdingas sąlygiškai žemas mirtingumo lygis, bet kurie pasižymi gana aukštu sergamumo bei neįgalumo lygiu, sukelia įvairaus pobūdžio lėtinius skausmus, sumažina gebėjimą dirbti, judėti ir savarankiškai apsitarnauti, gerokai pablogina žmogaus gyvenimo kokybę. Kaulų ir sąnarių ligos bei pažeidimai (reumatiniai susirgimai) yra dažniausia ilgalaikio skausmo bei fizinės negalios priežastis, kuri kasmet paveikia šimtus milijonų žmonių visame pasaulyje.
Nedarbingumo priežastis – kaulų skausmai
Pagal paplitimą reumatinės ligos yra trečiojoje vietoje tarp visų ligų – apie 24 procentai viso pasaulio gyventojų turi pažeistą griaučių, sąnarių ir raumenų sistemą. Apie 30–40 procentų visų žmonių jaučia vienokius ar kitokius raumenų, sąnarių ir kaulų ligų požymius, dėl šių ligų kenčia per 100 milijonų Europos gyventojų. Kaulų ir raumenų sistemos, nugaros bei kaklo skausmai yra viena iš dažniausių darbingo amžiaus asmenų Europos Sąjungoje nedarbingumo priežasčių. Nuo kaulų, sąnarių ir raumenų sistemos susirgimų kenčia apie 27 procentus Norvegijos gyventojų, o Vokietijoje šiomis ligomis sergančių asmenų yra gerokai per 4 milijonus, 5 procentai iš jų nuolat gydosi. Sergamumo šiomis ligomis skaičiai tikrai įspūdingi, todėl sveikatos specialistai aiškina, jog reumatinės ligos – tai didelė medicininė, socialinė ir ekonominė problema.
Kaip rodo medicininė Higienos instituto parengta statistika, Lietuvoje apytiksliai 15,1 procento gyventojų serga kaulų ligomis. Manoma, jog sergamumo rodikliai gali būti didesni, nes ne visi susirgusieji kreipiasi pagalbos, ne visiems pavyksta tiksliai nustatyti diagnozę. Prie gausios kaulų ir sąnarių susirgimų grupės Pasaulio sveikatos organizacija priskiria visus įgimtus ar dėl traumų atsiradusius griaučių, raumenų ir jungiamojo audinio pažeidimus, krizinius sindromus, osteopatijas, vaikų judamojo aparato ligas.
Reumatinių ligų sergamumo padaugėjimą gali lemti dažnos infekcijos, autoimuniniai organizmo pokyčiai, ilgalaikis stresas, paveldimas polinkis sirgti reumatinėmis ligomis, tačiau tikslios priežastys iki šiol nenustatytos.
Reumatinės ligos klinika ir formos
Reumatinės ligos dažniausiai prasideda staigiu neaiškios kilmės karščiavimu, pasireiškiančiu rytais ir vakarais, kuris didžiajai daliai vaikų trunka nuo 2 savaičių iki mėnesio. Patys svarbiausi simptomai yra kelių sąnarių skausmas, patinimas bei rytinis sustingimas, taip pat sąnario judesių ribotumas. Kartais vieno ar kelių sąnarių skausmingumas vaikui tiesiog trukdo sėkmingai dalyvauti kūno kultūros pamokose ar būti fiziškai aktyviam. Pastebėta, kad mergaitės serga dažniau nei berniukai. Ligai įsisenėjus ar negydant gali atsirasti reikšmingos sąnarių deformacijos, galimas net kaulų pakenkimas bei galūnių sutrumpėjimas. O tai reikšmingai apsunkina vaiko galimybę judėti. Didžiausią diagnostikos problemą sudaro tai, kad daugelis simptomų yra bendri ir daugybei kitų infekcinių susirgimų. Išskiriamos 2 svarbiausios šios ligos formos: vidaus organus apimantis artritas, dar vadinamas Stilio sindromu (arba Stilio liga), kuris yra pavojingas gyvybei, todėl būtina vaiką nedelsiant hospitalizuoti. Antras – sisteminis jaunatvinis poliartritas, kurio pagrindinis požymis yra karščiavimas, dažnai lydimas blyškiai rausvo odos bėrimo, atsirandančio didėjant karščiavimui. Kiti galimi požymiai – bendras silpnumas, raumenų skausmas, padidėjusios kepenys, inkstai, blužnis ir limfmazgiai, akių uždegimai bei perikarditas (širdies maišelio uždegimas) ar pleuritas (pleuros uždegimas) ir kt.
Karščiuojama ne mažiau kaip 2 savaites, labiausiai nukenčia vidaus organai. Neapimantis vidaus organų artritas lėtai progresuoja ir pažeidžia tik sąnarius, todėl nėra pavojingas gyvybei. Dažniausiai pažeidžiami stambūs sąnariai: kelių, riešų, čiurnos ir alkūnių. Išskiriamos 3 ligos klinikinės eigos, kurias galima laikyti atskirais susirgimais. Jaunatvinis idiopatinis oligoartritas – kai pažeidžiama nuo 1 iki 5 sąnarių per pirmuosius 6 ligos mėnesius, gali būti akių pažeidimų ir labai retai pažeidžiami vidaus organai. Jaunatvinis idiopatinis poliartritas – kai per pirmus 6 ligos mėnesius pažeidžiami 5 ir daugiau sąnarių. Šiai ligos formai būdingi tik sąnarių pažeidimai, vidaus organai pažeidžiami itin retai, akių pažeidimai yra nebūdingi. Prie retesnių jaunatvinio idiopatinio artrito formų yra priskiriamas juvenilinis ankilozinis spondilitas. Jį sudaro grupė ligų, kurios visų pirma pažeidžia stuburą ir kojų sąnarius (dažniausiai klubo ir kelio). Kita reta jaunatvinio idiopatinio artrito forma yra jaunatvinis psoriatinis artritas, kuris išsivysto vienodai dažnai tiek mergaitėms, tiek berniukams, sergantiems odos žvyneline. Taip pat pasitaiko jaunatvinio idiopatinio artrito formų sergant Krono liga, opiniu kolitu ir kai kuriomis kitomis ligomis.
Komplikuotas ligos diagnozavimas
Kadangi nėra vieno tikslaus diagnostinio metodo jaunatvinio idiopatinio artrito diagnozei nustatyti, atliekama nemažai įvairių medicininių tyrimų, bandant atmesti kitas diagnozes ir ypač kruopščiai renkama ligos anamnezė. Pagrindiniai laboratoriniai tyrimai: biocheminiai ir imunologiniai kraujo tyrimai, specifiniai antikūnų testai, kepenų ir inkstų funkcijos tyrimai, genetiniai tyrimai. Kai pažeistas vienas sąnarys, dažniausiai taikomi: rentgenologinis sąnario tyrimas, ultragarsinis sąnario tyrimas, branduolinio magnetinio rezonanso tyrimas, kompiuterinė tomografija, kuriais gali būti aptinkamas vietinis minkštųjų audinių uždegimas, sąnarinio tarpo pokyčiai, sąnarinio skysčio sankaupa, lokali osteopenija ar osteoporozė, erozijos, cistos, sąnario ankilozė ir pan.
Kadangi kyla nemažų sunkumų nustatant juvenilinio artrito diagnozę, tai ligos prognozės nustatymas irgi yra gana komplikuotas. Maždaug 50 procentų sergančiųjų iki pilnametystės nepasveiksta, jiems būtina tolesnė specializuota reumatologinė pagalba. Yra mokslinių duomenų, kad oligoartrine forma sergantys vaikai turi didesnę remisijos tikimybę negu sergantys poliartritine.
Gydymui – preparatai, slopinantys uždegimą
Reumatinėms ligoms gydyti taikomi preparatai, slopinantys uždegimą. Papildomai taikomos balneologinės, fizioterapinės ar reabilitacinės procedūros, psichosocialinė pagalba, pacientų ir jų tėvų mokymas, mitybos koregavimas, mokymosi programos pritaikymas moksleiviams, kartais homeopatija ir fitoterapija. Vaikams, sergantiems jaunatviniu idiopatiniu artritu, dažniausiai reikalingas gydymas nesteroidiniais vaistais nuo uždegimo, kartu būtini ir kiti medikamentai. Nesteroidiniai vaistai nuo uždegimo sumažina karščiavimą, sąnarių skausmą ir patinimą. Sergantiems vaikams šie vaistai (ypač vartojami ilgai ir didelėmis dozėmis) gali sukelti įvairių nepageidaujamų reiškinių: kraujavimą, kepenų, inkstų, skrandžio, dvylikapirštės žarnos pažeidimų ir kt. Kartais naudojami antibiotikai, kurie dažniausiai skiriami pačioje gydymo pradžioje, kai diagnozė yra neaiški, siekiant atmesti ar įveikti galimą infekciją. Gali būti naudojami ir hormoniniai preparatai.
Padeda mankštintis fiziniai pratimai
Fizioterapija ir medicininė reabilitacija taip pat yra svarbūs reumatinių ligų gydymo metodai. Jie apima fizinius pratimus, koreguojančių įtvarų nešiojimą, šilumines ar šalčio procedūras, elektros, šviesos ir įvairias kitas procedūras. Kartu su medikamentiniu gydymu reabilitacija turi būti pradėta kiek įmanoma anksčiau, kad būtų palaikomas normalus sąnarių lankstumas, raumenų jėga ir tonusas. Reabilitacija leidžia išvengti sąnarių kontraktūrų, deformacijų arba jas kiek įmanoma koreguoja. Taikant aktyvų kompleksinį gydymą, pasiekiamos ilgalaikės remisijos, kai pacientai beveik nejaučia jokių simptomų. Aktyviai gydant remisijos sulaukiama, kai pasiekiami konkretūs ir aiškūs ligos eigos pagerėjimo kriterijai. Tačiau net ir pasiekus ilgalaikę remisiją, nemaža dalis susirgimų vaikams pasiekus brandą išlieka. Ši liga vienaip ar kitaip neigiamai paveikia ne tik vaiką, bet ir visą jo šeimą. Todėl ypač svarbu šeimoje išlaikyti ramybę, supratimą ir darną. Susidoroti su lėtinės ligos diagnoze yra sudėtinga net ir suaugusiam žmogui. Ypač tai sudėtinga vaikams, kurie nėra emociškai ir fiziškai pasiruošę susidurti su ilgalaike, skausmą ar net negalią sukeliančia liga. Šeimos nariai turi suprasti ir atjausti, kai sergantis vaikas būna piktas, jautrus, irzlus ar liūdnas. Tai natūrali vaiko reakcija į ilgai trunkančią ligą. Svarbu padėti vaikui įsisąmoninti, kad artritas šiame gyvenimo etape yra neatskiriama jo gyvenimo dalis ir būtina kiek įmanoma lanksčiau prisitaikyti prie šios ligos apraiškų, gyventi aktyvų gyvenimą. Labai svarbu, kad visame gydymo procese aktyviai dalyvautų ir sergančiojo broliai bei seserys, paremtų, palaikytų sergantįjį.
