Draudikai pastebi, kad šalies gyventojai, pajutę pirmuosius ligos ar negalavimų simptomus, skuba ne į gydymo įstaigą pas medikus, kur jiems būtų suteikta kvalifikuota pagalba, tačiau savarankiškai įsigyja vaistų. Vienos Europos bendrovės Lietuvoje apdraustųjų sveikatos draudimu duomenys parodė, kad šalyje itin paplitusi savigyda.
Sveikatos draudimo departamento vadovė Laima Stasiulionienė sako, kad iš apdraustųjų sveikatos draudimu pateiktų duomenų matosi, jog dažniausiai perkami nereceptiniai vaistai. Tokiems vaistams nereikia gydytojų leidimo ir rekomendacijų, kaip vartoti. Toliau pagal pasirinkimą yra receptiniai vaistai, trečia pagal populiarumą pirkinių grupė – maisto papildai.
„Nors sakoma, kad sveikata yra brangiausias mūsų turtas, tačiau mūsų turimi faktai perspėja apie grėsmingą situaciją dėl rūpinimosi savo sveikata. Pajutę ligos simptomą ar skausmą, žmonės skuba ne pas medikus, kur jiems būtų suteikta kvalifikuota pagalba ir atlikta apžiūra ar tyrimai, kuriais būtų nustatyta negalavimo priežastis, o savarankiškai įsigyja vaistus. Taip bloginama bendra sveikatos būklė, organizmas išeikvojamas, nes malšinami simptomai, o ne gydomas ligos židinys“, – teigia L. Stasiulionienė.
Draudimo bendrovių Lietuvoje duomenys rodo, kad negalavimus pajutę žmonės vis dažniau naudoja vaistus gydymui ar simptomų šalinimui. Dažniausiai sveikatos draudimo lėšomis perkami antibiotikai, vaistai nuo peršalimo, kvėpavimo takų infekcijų. Pernai metais sausio–vasario mėnesiais sveikatos draudimo lėšomis buvo įsigyta vaistų už 63 tūkst. eurų, kai šiemet per tą patį laikotarpį vaistams išleista jau už 72 tūkst. eurų, t. y. vaistų pirkimo apimtys išaugo 15 proc.
„Gyventojai yra vis labiau apsišvietę vaistų klausimais – prie to prisideda ir didesnė informacijos apie vaistus sklaida, ir domėjimasis sveikatos klausimais. Tačiau per didelis pasitikėjimas savo jėgomis dažnai gali virsti savigyda. Skatiname vaistus vartoti atsakingai, nes piktnaudžiavimas vaistais gali turėti ir labai liūdnų padarinių“, – sako L. Stasiulionienė.
Asmuo, apdraustas sveikatos draudimu, vaistinėse gali iš karto įsigyti nereceptinius vaistus, maisto papildus, kosmetikos prekes. Receptinius vaistus galima įsigyti tik pateikus gydytojo išrašytą receptą.
Kaip pastebi L. Stasiulionienė, ekonominis ir prieinamumo aspektai dažnai lemia vaistų pasirinkimą. „Vaistų vartojimo pasirinkimas dažnai priklauso nuo sveikatos draudimo paslaugų paketo, kurį suteikia darbdavys. Jeigu apdraustajam skiriamas laisviau naudojamas limitas, tuomet vaistus ir kitas sveikatinimo priemones renkamasi daug plačiau ir gausiau. Deja, daugiau ne visada yra geriau, todėl tikimės, kad vaistų pirkimo vietoje akcentuodami atsakingo pasirinkimo svarbą prisidėsime prie didesnio dėmesio sveikatai“, – sako L. Stasiulionienė.
Piktnaudžiavimas vaistais vadinama naujųjų laikų epidemija, kuri ypač paplitusi išsivysčiusiose valstybėse. Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, dėl neatsakingo vaistų vartojimo kasmet miršta apie 190 tūkst. žmonių, dar milijonams išsivysto priklausomybė nuo cheminių preparatų.
