Liepos pradžioje buvo minima Tarptautinė alergijos diena. Šiemet pasaulio alergologai ypatingą dėmesį skiria dilgėlinei. Dilgėlinė, dar vadinama urticaria, – viena dažniausių odos ligų. Ją gali sukelti įvairūs veiksniai. Dilgėlinė pasireiškia įvairaus dydžio ir formos niežtinčiomis pūslėmis. Niežulys gali būti įvairaus stiprumo – nuo lengvo iki skausmingo. Kasymas, alkoholiniai gėrimai, fiziniai pratimai, stresas gali jį sustiprinti. Kaip atpažinti ligą, kokie dilgėlinės simptomai, ko saugotis, kad liga nepasikartotų, kaip elgtis ligai užklupus, primena gydytoja alergologė-klinikinė imunologė Rūta Stankevičiūtė.
Kas paskatina dilgėlinės atsiradimą
Dilgėlinė – tai liga, kurios priežasčių žmonės ieško nuo seniausių laikų ir, deja, neranda iki šiol.
Anot gydytojų, šią ligą kai kada paskatina kai kurie maisto produktai (ypač žemės riešutai, kiaušiniai, jūrų gėrybės). Dilgelinės atsiradimo priežastimi gali būti ir vaistai: antibiotikai (ypač penicilino grupės), aspirinas, ibuprofenas, o kartais šis bėrimas atsiranda ir dėl vabzdžių įgėlimų. Retais atvejais dilgelinė pasireiškia dėl fizikinių veiksnių: šalčio, karščio, saulės poveikio. Gali dilgelinė atsirasti ir dėl kraujo perpylimo ar net bakterinės infekcijos, tarp jų – šlapimo takų, gerklės, virusinės infekcijos, tarp jų – įprastas peršalimas, hepatitas. Kartais bėrimas atsiranda ir kaip alerginė reakcija į naminius gyvūnus, žiedadulkes.
Pasak gyd. R. Stankevičiūtės, neįmanoma nuspėti, kuriam veiksniui konkretus asmuo taps jautrus, todėl iš anksto numatyti galimos ūmios dilgėlinės atakos neįmanoma. Gydytoja primena, kad bet kokiu atveju šios, kaip ir daugelio kitų, ligų prevencijai įtakos turi natūralus visavertis maistas be cheminių priedų (dažiklių, konservantų ir kt.), racionalus darbo ir poilsio ritmas, fizinė veikla. Gydytoja R. Stankevičiūtė įspėja, jog svarbu suvokti, kad dilgelinė yra rimta liga ir į atsiradusius bėrimus nereikėtų numoti ranka, nes galima prisišaukti nelaimę.
Dilgėline dažniau serga suaugusieji
Tiek ūmia, kai matomi ligos simptomai išnyksta per kelias valandas ar dienas, tiek lėtine dilgėline, kai požymiai išlieka ilgiau nei 6 savaites, dažniau serga moterys.
Lėtine dilgėline dažniau serga suaugusieji ir tik 3–5 proc. vaikų. Vaikų dilgėlinė dažniausiai susijusi su virusinėmis infekcijomis ir praeina organizmui įveikus virusą. Alergija maistui gali pasireikšti dilgėline. Tada svarbu atsisakyti bėrimą sukeliančių maisto produktų. Dažniausiai laikui bėgant vaikų jautrumas maistui mažėja ir išnyksta.
Pasak gydytojos, vengiant provokuojančių veiksnių, ligos simptomai palengvėja. Svarbiausia nekentėti ir nelaukti, kol liga praeis savaime. Įtarus, jog dilgėlinę provokuoja tam tikras veiksnys (pavyzdžiui, tam tikras maisto produktas, šaltis ar kt.), kreiptis į gydytoją alergologą, kuris atliks jautrumą patvirtinančius tyrimus. Susirgus dilgėline, anot gydytojos, ypač svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų. Įprastai gydymui yra skiriama antihistamininių vaistų. Sunkiais ligos atvejais gali prireikti ir kitų vaistų.
Alergologė-klinikinė imunologė R. Stankevičiūtė įspėja, jog šia liga sergant nerekomenduojama pasitikėti liaudies medicinos gydymo būdais, nes kol nepatikslinta dilgėlinės priežastis, vaistažolės gali dar labiau pabloginti sergančiojo būklę.
Deja, net išsamiai ištyrus pacientą, dažnai lėtinės dilgėlinės priežastys lieka nežinomos. Manoma, jog apie pusė tokių atvejų būna susiję su autoimuniniu procesu, kai dėl imuninės sistemos suaktyvėjimo organizmas pats kovoja. Bet kokiu atveju nereikėtų nusivilti, įsitikinusi gydytoja R. Stankevičiūtė. Net nežinant dilgėlinės priežasties, tinkamas gydymas užtikrina simptomų kontrolę.
