Jeigu po įtartino meilės nuotykio kyla minčių apsilankyti pas venerologą, tai padarykite nieko nelaukdami. Kuo anksčiau išsitirsite, ar neužsikrėtėte lytiniu keliu plintančia infekcija (LPI), tuo lengviau ir trumpiau gydysitės ir nerizikuosite savo artimųjų sveikata. Visuomenės sveikatos specialistai primena, kad meilės malonumus gali lydėti ne tik bakterinės infekcijos (sifilis, gonorėja, chlamidinė infekcija), bet ir virusinės infekcijos (žmogaus papilomos viruso infekcija, herpetinė lyties takų infekcija, hepatitas B, hepatitas C, ŽIV infekcija).

LPI šaltinis yra sergantis šia liga žmogus arba nešiotojas. Šios infekcijos plinta lytiniu santykių keliu (vaginaliniu, analiniu, oraliniu). Lytiniai santykiai analiniu būdu yra rizikingesni perduoti šias infekcijas: hepatitą B ir C, ŽIV, sifilį. Žmogaus papilomos viruso sukelta infekcija – lyties takų karpomis, herpetine lyties takų infekcija galima užsikrėsti net ir intymiai glaustantis.

Nesaugių lytiniu santykių metu galima užsikrėsti net keliomis infekcijomis iš karto. Laiku nesurastos ir neišgydytos infekcijos sukelia įvairias komplikacijas. Moterims gresia mažojo dubens uždegiminė liga, nevaisingumas, nėštumo ir gimdymo metu atsiranda galimybė motinai infekciją perduoti vaikui, vyrai gali susirgti prostatitu, tapti nevaisingi. Dėl moters anatominių ypatybių rizika užsikrėsti lytiškai santykiaujant be apsauginių priemonių  yra didesnė nei vyrams.

Lytiškai plintančios infekcijos pasireiškia išskyromis vyrams ir pakitusiomis išskyromis moterims iš lyties takų, skausmingu ar deginamu pojūčiu šlapinantis, skausmingais lytiniais santykiais. Šie pojūčiai būdingi gonorėjai, chlamidinei infekcijai. Užsikrėtus sifiliu bei lyties takų herpetinėmis infekcijomis, gali atsirasti bėrimas lyties organų srityje bei neskausmingos opos.

Nors kartais užsikrėtus infekcija ilgą laiką žmogus nejaučia jokių negalavimų, ją gali perduoti kitiems lytinių santykių metu. Tai būdinga ŽIV, virusiniams hepatitams B, C. Vėliau šios infekcijos dažniausiai gali pasireikšti bendrais negalavimais.

ŽIV – imuniteto vagis
Rizikingiausia apsikrėsti neišgydoma ŽIV infekcija. Patekęs į žmogaus organizmą, ŽIV palaipsniui sunaikina imuninę sistemą, todėl mokslininkai jį dar vadina imuniteto vagimi. ŽIV sukelia ligą, kurios paskutinė stadija – AIDS. Žmonės miršta nuo įvairių komplikacijų: gripo, peršalimo, plaučių uždegimo, išsekimo ir kitų ligų.

ŽIV plinta lytiniu keliu, per kraują bei iš motinos vaikui. Didelė tikimybė užsikrėsti ŽIV yra per kraują, ypač vartojantiems švirkščiamuosius narkotikus – dalijantis užkrėstais švirkštais ar adatomis. ŽIV neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis bei įkandus vabzdžiams. Informaciją, kur galima nemokamai ir anonimiškai išsitirti dėl ŽIV, rasite Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) svetainėje, adresu www.ulac.lt

Užsikrėtus ŽIV iš karto nesusergama. AIDS vidutiniškai išsivysto per 10 metų. Užsikrėtęs žmogus gali ilgai jaustis sveikas, būti darbingas, nejausti jokių ligos požymių ir platinti ŽIV infekciją kitiems. Sužinoti, ar esate užsikrėtęs ŽIV, padės ŽIV testas. Jis atliekamas paėmus iš jūsų venos kraujo.     

Serga visoje Lietuvoje
ULAC duomenimis, 2015 metais Lietuvoje užregistruoti 157 užsikrėtimo ŽIV infekcija atvejai, 2016 metais – 214 atvejų. Sergamumo tendencija didėja ir Lietuvoje. 2016 metais daugiausiai ŽIV infekcijos atvejų registruota Vilniaus, Klaipėdos, Kauno, Šiaulių, Utenos, Marijampolės apskrityse.

Anot sveikatos specialistų, siekiant išvengti šių susirgimų, reikia naudotis apsaugos priemones taip pat  su kitais nesinaudoti nesteriliais įrankiais (adatomis, švirkštais). Medicininių ir kosmetinių procedūrų metu gyventojams rekomenduojama nepamiršti pareikalauti, kad būtų naudojami vienkartiniai ir sterilūs instrumentai.

Parengta pagal NVSC informaciją