Vasarą neretai pasitaiko apsinuodijimų atvejų įvairiomis cheminėmis medžiagomis, kurios yra naudojamos sodo ar daržo tręšimui. Visuomenės sveikatos saugos skyriaus vedėja, gydytoja Jūratė Karalevičienė sako, kad analizuojant neinfekcinius apsinuodijimus Šiaulių gyventojų tarpe, stebima, jog kasmet pasitaiko ir apsinuodijimų pesticidais. Dėl neatsargaus cheminių kovos su kenkėjais ir piktžolėmis priemonių naudojimo kasmet Lietuvoje nukenčia daugiau kaip 100 gyventojų.
Dažniausiai apsinuodija mažamečiai vaikai
Pasak J. Karalevičienės, dažniausiai pesticidais netyčia apsinuodija mažamečiai. Tai, anot sveikatos specialistų, susiję su nesaugiu pesticidų laikymu ir naudojimu.
„Pesticidais, naikinančiais piktžoles, žalingus vabzdžius ar graužikus, apsinuodija be priežiūros palikti mažamečiai vaikai. Prieš metus buvo registruoti net trys apsinuodijimo rodenticidais (pesticidai naikinantys graužikus) atvejai vaikų nuo vienerių iki trejų metų. Vyresni asmenys dažniau apsinuodija nežymėtoje taroje, pvz. taroje, skirtoje gaiviems gėrimams, supiltais insekticidais (pesticidai skirti naikinti vabzdžius – kenkėjus) ar fungicidais (pesticidai, naikinantys augalų grybelinių ligų sukėlėjus). Tokios kilmės apsinuodijimai dažniausiai pasitaiko šiltuoju metų laikotarpiu, kai prasideda darbai soduose, ūkininkai pradeda darbus laukuose ir pan. Norėčiau akcentuoti, kad apsinuodijimai pesticidais pasižymi sunkia klinika, galimos ilgalaikės komplikacijos ir netgi letalinė išeitis, todėl dirbant su pesticidais, būtina paisyti visų saugos reikalavimų: reikia apsaugoti kvėpavimo takus( naudoti respiratorių), veidą, ypač akis( dėvėti apsauginius akinius), mūvėti pirštines. Labai svarbu prisiminti, kad pesticidus būtina laikyti specialiai žymėtoje taroje, atskirai nuo maisto produktų, vaistų ir pan., be to ypač svarbu laikyti vaikams nepasiekiamoje vietoje“, – įspėja gydytoja.
Pesticidai gali pridaryti žalos sveikatai
Pesticidai, kurie turi vieną ar daugiau veikliųjų medžiagų ir yra naudojami augalams nuo kenksmingų organizmų (įvairių gyvūninių kenkėjų, bakterijų, grybų) apsaugoti, nereikalingiems augalams naikinti bei augalų gyvybiniams procesams reguliuoti. Tačiau dėl neatsargaus cheminių kovos su kenkėjais, piktžolėmis priemonių naudojimo kasmet Lietuvoje apsinuodija daugiau kaip 100 gyventojų, nes tai itin pavojingos sveikatai medžiagos.
Nesilaikant naudojimo instrukcijų ir įkvėpus, prarijus ar patekus per odą tam tikram kiekiui tokių augalų apsaugos produktų, jie gali sukelti apsinuodijimus, kurie pasireiškia pilvo ir galvos skausmais, pykinimu, vėmimu, sąmonės, judesių koordinacijos, kvėpavimo sistemos, širdies ritmo sutrikimu, kepenų, inkstų pažeidimu, koma ir net mirtimi. Kuo produktas toksiškesnis, tuo mažesnis jo kiekis bei per trumpesnį laiką sukelia sunkesnes pasekmes.
Didesnioji augalų apsaugos priemonių dalis pasižymi vietiniu tiesioginiu poveikiu – dirgina akis, odą, kvėpavimo takus. Ilgą laiką naudojantiems pesticidus bei veikiant papildomiems veiksniams, pavyzdžiui, rūkymui, alkoholinių gėrimų vartojimui, gali išsivystyti net odos ar plaučių vėžys.
Anot specialistų, dažniausia gali būti pažeidžiami darbo aplinkoje pesticidų veikiami žmonės. Pastarąją grupę sudaro daugiausia žemės ūkio darbuotojai ar operatoriai bei darbuotojai, dalyvaujantys pesticidų gamyboje, juos transportuojantys, einantys į pesticidais apdorotus kultūrų plotus ir patalpas. Gali būti paveikiami ir pašaliniai žmonės, esantys netoli pesticidais apdorojamų kultūrų plotų ar patalpų.
Kaip išvengti apsinuodijimo?
Siekiant išvengti neigiamo pesticidų poveikio, anot sveikatos specialistų, dirbant su augalų apsaugos produktais būtina laikytis asmens higienos reikalavimų: darbo metu negerti, nevalgyti ir nerūkyti. Baigus darbą, pirštines nenumovus nuo rankų reikia nuplauti, nusiauti batus, nusivilkti apsauginę aprangą, nusiimti apsauginius akinius, kvėpavimo takų apsaugos priemones. Po darbo asmeninės apsaugos priemonės valomos taip, kaip nurodyta jų instrukcijoje, patikrinama, ar jos nepažeistos, ar dar nesibaigęs filtrų galiojimo laikas. Nusiėmus asmenines apsaugos priemones būtina nusiprausti ir nusiplauti rankas.
Augalų apsaugos produktų naudotojai asmenines apsaugos priemones turi laikyti kitiems asmenims neprieinamoje specialioje vietoje. Laikydamiesi saugos ir asmens higienos reikalavimų išvengsite arba gerokai sumažinsite kenksmingo augalų apsaugos produktų poveikį sveikatai, apsaugosite save, nesukelsite neigiamos įtakos aplinkiniams bei aplinkai, naudingiems gyvūnams ir augalams.
Gydytoja J. Karalevičienė įspėja, jog jei cheminės medžiagos patenka ant odos, jas reikia kuo skubiau nuplauti tekančiu vandeniu, o įkvėpus, jeigu tai įvyksta patalpoje, išeiti į gryną orą.
„Norėčiau akcentuoti, kad atsiradus galvos svaigimui, dusuliui arba prarijus pesticidų būtina kuo skubiau kreiptis į gydymo įstaigą. Pagrindiniai apsinuodijimo pesticidais požymiai: įkvėpus – kosulys, galvos svaigimas, dusulys, bendras organizmo silpnumas, o prarijus – pykinimas, vėmimas, galvos ir pilvo skausmai, drebulys. Sunkiais apsinuodijimo atvejais gali pasireikšti ir traukuliai iki sąmonės netekimo. Kai cheminės medžiagos pateka ant odos, gali atsirasti niežulys, paraudimas, bėrimai“, – įspėja J. Karalevičienė.
