Kiekvienais metais trečiąjį gegužės sekmadienį yra minima Pasaulinė mirusiųjų nuo AIDS atminimo diena. Šios dienos tikslas yra atminti mirusiuosius nuo AIDS bei paremti su šia liga gyvenančius žmones, jų artimuosius ir atkreipti bendruomenės dėmesį į ŽIV / AIDS problemą. Pirmą kartą pasaulyje ši diena pradėta minėti 1983 m., Lietuvoje – 1994 m.
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, 2015 metais Europos Sąjungos ir Europos ekonominės erdvės šalyse (toliau – EU / EEA) gyveno 810 000 ŽIV infekuotų asmenų. 2015 m. EU / EEA buvo nustatyti 29 747 nauji ŽIV atvejai. Naujai nustatytų atvejų tarpe dominavo vyrai. Pagrindinis ŽIV plitimo būdas naujai nustatytų atvejų tarpe – lytinių santykių metu, ypač tarp vyrų, turinčių lytinių santykių su vyrais.
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro duomenimis, nuo 1988 m. (kai Lietuvoje buvo diagnozuotas pirmasis ŽIV atvejis) iki šių metų sausio 1 d. ŽIV buvo diagnozuota 2 749 asmenims, iš kurių kas aštuntas (iš viso 336 asmenys) jau miręs dėl įvairių priežasčių.
ŽIV ir AIDS dažnai yra painiojami. ŽIV – tai žmogaus imunodeficito virusas. Pirmieji ŽIV užsikrėtimo požymiai atsiranda po 1 – 6 savaičių po užsikrėtimo. ŽIV pasireiškia simptomais, panašiais į gripą – bendru silpnumu, galvos bei gerklės skausmais, viduriavimu. Taip pat ŽIV užsikrėtusiam asmeniui padidėja limfmazgiai, atsiranda odos bėrimai, opelės burnoje. Vėliau šie simptomai išnyksta ir po 5 – 7 metų atsiranda ilgas nepaaiškinamas karščiavimas, viduriavimas, svorio netekimas, prakaitavimas, bendras silpnumas, padidėja limfmazgiai. Kai ŽIV nusilpnina žmogaus imunitetą, diagnozuojama vėlyvoji ŽIV infekcijos stadija – AIDS, pasireiškianti įvairiomis infekcijomis, navikais ir kitomis ligomis.
ŽIV galima užsikrėsti per kraują, lytiniu keliu ir iš motinos vaikui. ŽIV neplinta per orą, vandenį, maistą. Neužsikrečiama kosint, čiaudint, bučiuojantis ar buitinių kontaktų metu. Viruso neplatina uodai, erkės ir kiti vabzdžiai.
Siekiant išvengti ŽIV / AIDS, dėmesys turi būti skiriamas švietimui, saugaus lytinio elgesio formavimui, kraujo donorų tikrinimui dėl ŽIV, apsaugos priemonių naudojimui kontaktuojant su krauju ar kitais organizmo skysčiais, intraveninių narkotikų vartojimo prevencijai. Siekiant sumažinti ŽIV plitimą, labai svarbu kuo anksčiau išaiškinti ŽIV infekuotus asmenis ir laiku pradėti gydymą. Laiku pradėtas gydymas pagerina ŽIV infekuotų asmenų gyvenimo kokybę bei prailgina gyvenimo trukmę.
Įgyvendinamoje Jungtinių Tautų AIDS (UNAIDS) strategijoje suformuluotas ambicingas globalus tikslas: įveikti AIDS epidemiją iki 2030 metų. Šio tikslo uždaviniai 90/90/90, t.y. siekti, kad 90 proc. su ŽIV gyvenančių asmenų žinotų, kad yra užsikrėtę ŽIV, 90 proc. jų būtų skiriamas antiretrovirusinis gydymas ir 90 proc. gydymą gaunančių asmenų terapija būtų efektyvi.
Parengta pagal NVSC
