Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikoje vyko Šiaulių krašto akušerių draugijos konferencija „3M – moteris, mama ir močiutė“, kurioje akušerė Roberta Jankauskaitė pristatė labai aktualią visuomenei problemą – nevaisingumą. Pasaulyje yra apie 15 procentų porų, negalinčių susilaukti vaikų. Anot akušerės, šias problemas kone kasdien sprendžia ir Lietuvos moterys. Tačiau itin gelbsti novatoriškos gydymo galimybės, todėl vis daugiau šeimų įveikia nevaisingumo problemą ir susigrąžina viltį turėti pilną šeimą.
Kada nevaisingumas jau yra diagnozė
Kol nesusiduria moteris su nevaisingumu, atrodo, jog tokia problema net ir neegzistuoja. Tačiau pradėjus planuoti šeimos pagausėjimą, lyg yla iš maišo išlenda, jog tokią pat problemą sprendžia šalia esanti draugė, sesuo ar tolima giminaitė.
Pasak akušerės R. Jankauskaitės, kai kurios moterys kovoja su nevaisingumu net tada, kai pastojusios dažnai patiria persileidimus, pasireiškia įvairios nėštumo patologijos. Nesėkmingas nėštumas – tai taip pat nevaisingumo problema.
„Ligoninėje akušerės dažniausiai bendrauja su moterimis, kurios jau ruošiasi gimdyti ir joms nevaisingumo problema neaktuali. Tačiau dirbant privačiuose kabinetuose dažnai susiduriame su šia moterų problema. Jei šeimai nepavyksta pastoti per metus turint reguliarius lytinius santykius, tada jau tęsiasi problemos priežasčių paieškos. Dažniausiai aiškinamasi, ar tai vyro ar moters kaltė, kodėl pora yra nevaisinga, nors iš tikrųjų nė vieno iš poros dėl to kaltinti negalima. Svarbu išsiaiškinti problemos priežastis“, – teigia R. Jankauskaitė.
Nevaisingumo priežastis, anot akušerės, gali būti vaikystėje persirgtos ligos arba gretutinės ligos, kuriomis šiuo metu serga vienas iš poros.
Aišku, nevaisingumo priežastimi gali būti ir genetinės ligos, kurių negalima pakeisti ar išgydyti. Pasak R. Jankauskaitės, įvairios genų mutacijos dažniausiai išaiškėja tik pradėjus tirtis, kai šeimai ilgą laiką nepavyksta susilaukti vaikelio.
Mažinti vaisingumą gali ir išsekimas, nuolatinis nuovargis, dietų laikymasis ar net nutukimas – tai, anot akušerės R. Jankauskaitės, itin kenkia moterų vaisingumui ir vyrų spermos kokybei, kiekybei ar net spermos judrumui.
Neretai vaisingumui gali pakenkti ir sėdimas darbas, išmanieji telefonai, kurie skleidžia elektromagnetines bangas, įvairūs netinkami maisto produktai, turintys konservantų, bei daugelis kitų priežasčių.
Kai išaiškinamos galimos priežastys, tik tada medikai gali diagnozuoti esant nevaisingumą. Daugeliu atveju ieškoma būdų, kai būtų galima padėti porai susilaukti vaikelio.
„Moterims aiškiname ir tai, jog net ir kontraceptinių priemonių naudojimas vėliau apsunkina pastojimą, o ypač kažkada buvę abortai. Taip pat moterys per daug sėdi, dažna turi antsvorio, todėl mažėja tikimybė pastoti. Vos tik įtarus galimą nevaisingumą, rekomenduojame suskubti išsitirti savo sveikatą, kreiptis į ginekologus ir, esant būtinybei, taikyti gydymą, siekiant pagerinti reprodukcinę sistemą, o vėliau – susilaukti vaikelio“, – pataria akušerė R. Jankauskaitė.
Vyresnio amžiaus poroms sunkiau pastoti
Pastarąjį dešimtmetį stebima, jog vis daugiau porų pirmiausia siekia karjeros aukštumų, gerinasi savo buitį ir tik vėliau, kai, jų manymu, yra sudarytos sąlygos vaikelio atėjimui į šeimą, planuoja šeimos pagausėjimą. Tačiau statistika rodo, jog vyresnio amžiaus šeimoms vis sunkiau susilaukti vaikelio.
Todėl akušerė R. Jankauskaitė sako, kad nereikėtų šeimos gausinimo atidėti tolimai ateičiai.
„Vyresnėms nei 30-35 metų moterims galimybės pastoti ženkliai mažėja, nors ir vyresnio amžiaus vyrų spermos kokybė, judrumas prastėja. Todėl aiškiname, jog tėvų amžius planuojant vaikelį taip pat turi labai didelės reikšmės. Gyvenimo spartus tempas, įvairios ligos taip pat apsunkina pastojimo galimybę. Stebime šeimas, kurios laiku susilaukusios pirmojo vaikelio po 10-15 ar net 20 metų vargsta, nes jau antrojo nebegali susilaukti. Tai tik patvirtina, jog vyresniame amžiuje atsiranda įvairių veiksnių, kurie didina nevaisingumą. Blogiausia, kad šiais laikais su nevaisingumu kovoja ir labai jaunos poros. Pasaulyje yra apie 15 procentų nevaisingų šeimų ir tai sudaro apie 48,5 milijonų šeimų. Lietuvoje yra apie 55 tūkstančiai nevaisingų porų“, – liūdną statistiką atskleidė R. Jankauskaitė.
Pirmiems vaikams – geriausios mamos genų koduotės
Tačiau yra daug būdų, kaip su nevaisingumu galima kovoti. Kol kas nevaisingumas nėra priskiriamas ligai, kurią būtų galima gydyti, tačiau, anot R. Jankauskaitės, tai didelė visuomenės problema, kurią būtina spręsti.
„Genetinių pakitimų, kurie įgimti, medicina pakeisti negali, tačiau yra daug išorinių veiksnių, kuriuos mažinant ar naikinant galima sugrąžinti vaisingumą. Vyrams kiek lengviau, nes jų spermatozoidai nuolat gaminasi, todėl atsisakęs žalingų įpročių vyras gali pagerinti spermatozoidų kokybę ir taip prisidėti prie būsimo vaikelio gerovės, skirtingai nei moterys, kurių kiaušinėliai užkoduoti dar gimstant ir juos nuolat veikia pašaliniai veiksniai. Moters gyvenime yra subrandinama apie 400 kiaušinėlių, tačiau pirmiausia subrandinami kiaušinėliai su geriausių genų koduote, todėl ir sakoma, jog pirmieji vaikai gimsta su geriausių genų koduotėmis, paveldimomis iš mamos: sveikesni, protingesni ir net geresni“, – sako R. Jankauskaitė.
Straipsniai straipsniai.org
