Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Vilniaus departamento duomenimis, šių metų balandį nustatytas pirmasis įvežtinis tymų atvejis po beveik dvejų metų pertraukos – paskutinis tymų atvejis buvo užfiksuotas 2015 metų vasarą.

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, šių metų sausio mėnesį PSO Europos regione buvo pranešta apie 559 tymų atvejus, iš jų – 474 atvejai (84,8 proc.) nustatyti septyniose iš 14 endeminei teritorijai priklausančių šalių (t. y. Prancūzija, Vokietija, Italija, Lenkija, Rumunija, Šveicarija ir Ukraina), kuriose skiepijimo apimtys antrąja kombinuota tymų, epideminio parotito, raudonukės (MMR) vakcinos doze nesiekia 95 procentų.

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, bėrimu (pirmiausia – galvos srityje, vėliau „leidžiasi“ žemyn, apima liemenį, galūnes) ir kvėpavimo takų bei akių junginės uždegimu. Tymai buvo ir iki šiol yra viena dažniausių vaikų mirčių priežasčių tarp visų vakcinomis valdomų ligų. JAV Ligų kontrolės centro duomenimis, apie 10 procentų tymais persirgusių vaikų praranda klausą, penkiems procentams liga komplikuojasi pneumonija, o vienas iš 1000 susirgusiųjų tymais – miršta.

Didžiausi ligos protrūkiai Europoje fiksuoti Rumunijoje
PSO duomenimis, nuo 2016 m. sausio mėnesio Rumunija pranešė apie virš 3400 šalyje nustatytų tymų atvejų, ligos protrūkiai pasiglemžė 17 MMR vakcina neskiepytų vaikų gyvybių. Šalis užima pirmąją vietą pagal nustatytų tymų atvejų skaičių Europoje ir penktąją – pagal mažiausias skiepijimo apimtis, to priežaštis – sustiprėjęs antivakcininis judėjimas.

Pagrindinė profilaktikos priemonė – skiepai
Atsižvelgiant į didelį tarptautinių kelionių mastą, tymų plitimas Europoje kelia realią grėsmę šalims, taip pat ir Lietuvai,  kuriose skiepijimo apimtys MMR vakcina yra nepakankamos. Šios infekcijos valdymui būtina sukurti ir išlaikyti labai aukšto lygio kolektyvinį imunitetą, tai reiškia, kad bent 95 proc. visuomenės narių turi būti paskiepyti.

Lietuvoje MMR vakcina pradėta skiepyti 1964 m. Pagal Lietuvos Respublikos vaikų profilaktinių skiepijimų kalendorių MMR vakcina vaikai yra skiepijami antraisiais gyvenimo metais (15–16 mėn. amžiaus) ir sulaukę 6–7 metų, kad susidarytų ilgalaikis imunitetas. Asmenims, kurie yra nepaskiepyti, nepilnai paskiepyti (viena tymų doze) arba nežino savo skiepijimo būklės rekomenduojama pasiskiepyti MMR vakcina valstybės biudžeto lėšomis.

Sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai priklauso rizikos grupei dėl galimybės užsikrėsti tymų virusu. Jeigu sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojai yra imlūs tymams, jie, dažniausiai, tampa tymų viruso užkrato platintojais ir taip kelia riziką pacientų sveikatai. Todėl darbdaviai, pagal galiojančias Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2004 m. spalio 14 d. įsakymo Nr. V-716 „Dėl darbuotojų, kurie skiepijami darbdavio lėšomis, profesijų ir pareigybių sąrašo patvirtinimo“ nuostatas, turi pasirūpinti darbuotojų skiepijimu.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šalyse, kuriose gerai organizuotas skiepijimo programų vykdymas, skiepais valdomos užkrečiamosios ligos tapo gana retos, todėl gyventojams, dažnai ir sveikatos priežiūros specialistams sunku suvokti tikrąją ligų riziką ir skiepijimų reikšmę. NVSC Vilniaus departamentas rekomenduoja gyventojams atsakingai rūpintis savo ir savo artimųjų sveikata, domėtis sveikatos naujienomis bei naudotis tik mokslu paremtais informacijos apie sveikatą šaltiniais.

Parengta pagal NVSC informaciją