Gastyčia (sinapis) yra iš bastutinių šeimos augalų genties. Kilusi iš Viduržemio jūros rajonų, paplitusi Europoje, Šiaurės Afrikoje, Šiaurės Amerikoje, Azijoje. Pas mus auga soduose, sodybose, laukuose.

Baltoji
Labiausiai paplitusi baltoji garstyčia (sinapis alba). Tai vienmetis, rečiau daugiametis augalas, auga nuo 20 iki 100 cm aukščio. Jos stiebas šakotas, status, vagotas, apaugęs šiurkščiais plaukeliais, lapai kotuoti, pailgi arba pailgai kiaušiniški, skiautėti, karpyti.

Žiedai šviesiai geltoni, sukrauti kekėse, žydi birželio-liepos mėnesiais. Vaisius – trumpa, apvali, plaukuota ankštelė. Sėklos – beveik apvalios, rusvos arba balsvos spalvos, renkamos liepos-rugpjūčio mėnesiais. Sėklos yra mažiausios augalų pasaulyje, 2 mm didumo, aštraus skonio. Garstyčių sėklos minimos ir Šventajame Rašte. Baltosios garstyčios nuo senų laikų vartojamos medicinoje ir kulinarijoje, neretai vartojamos kaip priešnuodis.

Baltųjų garstyčių žiedus lanko bitės, garstyčios yra medingas augalas.

Liaudies medicinoje baltųjų garstyčių sėklos vartojamos kompresams ir pleistrams, skirtiems reumatinėms ligoms gydyti.

Kuo naudingos
Garstyčios nuo seno užima garbingą vietą ant mūsų stalo. Jos net patiems paprasčiausiems patiekalams gali suteikti pikantiškumo.

Ir tai toli gražu ne vienintelis garstyčių privalumas. Garstyčiose daugybė vitaminų, jos gerina apetitą ir padeda virškinti riebų maistą.

Garstyčios turi daug B grupės vitaminų, reikalingų nervų sistemai, padeda palaikyti nuotaiką, vitamino A, kuris gerina regėjimą ir odos būklę, vitamino D – jis stiprina kaulus, vitamino E – kuris stabdo raukšlių atsiradimą ir apsaugo nuo širdies ir kraujagyslių ligų, taip pat geležies, kalio ir fosforo, jose yra aliejaus, sinapino, mirozino ir kitų medžiagų.

Ir maistas, ir vaistas
Garstyčios yra geras papildas, pavyzdžiui, kiaulienos patiekalams. Kita vertus, garstyčios puikiai „sugyvena“ su bet kokia mėsa. Prieš dėdami į keptuvę kietą mėsą aptepkite garstyčiomis: jos mėsos kepsnį pavers minkštu ir sultingu.

Garstyčių eteriniai aliejai stimuliuoja apsaugines organizmo galias, todėl persišaldžius šis prieskonis nepakeičiamas.

Be to, garstyčios gali būti vartojamos ne tik maistui, bet ir išoriškai – visiems žinomi garstyčių trauklapiai, kurie padeda lengviau įveikti užsitęsusį kosulį, susidoroti su kitais nemaloniais peršalimo požymiais.

Garstyčių aliejuje yra riebalų rūgščių, kurios gerina medžiagų apykaitą ir apsaugo nuo antsvorio kilogramų. Yra duomenų, kad garstyčių aliejus lėtina organizmo senėjimo procesus, mažina onkologinių, širdies bei kraujagyslių ligų išsivystymo riziką.

Sveikatai naudingos ne tik šių augalų sėklos, iš kurių gaminamas aštrus prieskonis, bet ir jų lapai. Jeigu savo sklypelyje auginate garstyčių, jaunų jų lapelių galima dėti į salotas ir daržovių ragų. Atsisakyti garstyčių verta tik tiems, kurie turi skrandžio veiklos problemų: šio pernelyg aštraus prieskonio negalima vartoti sergant opalige ir gastritu.

Nereikėtų valgyti garstyčių prieš miegą, nes jos pasižymi žadinamuoju poveikiu.

Kaip gaminamos
Mums žinomas prieskonis garstyčios gali būti ruošiamas iš įvairių giminingų rūšių augalų. Paruoštos iš baltosios garstyčios jis beveik neturės aštrumo: valgyti jį bus galima vos ne šaukštais. Toks prieskonis atpažįstamas pagal sodriai geltoną spalvą. Rudos spalvos garstyčios ruošiamos iš augalo, kuris pas mus vadinamas sareptiniu bastučiu. Tokios garstyčios daug aštresnės ir aromatingesnės. Būtent jų dažniausiai galima aptikti ant parduotuvių lentynų.

Garstyčios gaminamos ir iš juodojo bastučio: iš jo paruoštas prieskonis anaiptol nėra juodas, jis rusvai rudo atspalvio. Šios garstyčios pačios aštriausios, todėl jas vartoti labai atsargiai.

Prieskonio aštrumas priklauso ir nuo jo pagaminimo vietos, pavyzdžiui, mūsų garstyčios daug „piktesnės“ negu importuotos iš kitų Europos šalių ir Amerikos.

Geresnės?
Gaminti garstyčias galima dviem būdais: iš sėklų arba iš miltelių. Išoriškai tokios garstyčios vienos nuo kitų beveik niekuo nesiskiria – indeliuose tokia pat grietinės konsistencijos masė. Tačiau iš sėklų paruoštos garstyčios nepalyginamai naudingesnės ir skanesnės už paruoštas iš miltelių.

Taip yra dėl to, kad paruoštos iš miltelių garstyčios įgalina gamintojus nemenkai sutaupyti. Todėl prieš į savo prekių vežimėlį prekybos centre įsidedant indelį garstyčių visuomet reikia pažiūrėti etiketėje, iš ko jos pagamintos: iš garstyčių miltelių ar iš natūralių sėklų.

Iš ko dar...
Į ką verta atkreipti dėmesį perkant garstyčias?

Nuo senų laikų šis prieskonis buvo vartojamas produktų, pavyzdžiui, mėsos šviežumui išsaugoti ilgesnį laiką.
Garstyčiose yra natūralių konservantų, kurie neleidžia produktams sugesti. Savaime aišku, jog pačioms garstyčioms jokių kitų dirbtinių konservantų nereikia.

Be kitų cheminių priedų garstyčiose galima aptikti stabilizatorių, saldiklių ir dažiklių. Pirmieji du vargu ar turės kokios nors įtakos produkto skoniui ir mūsų sveikatai.

Bet štai dirbtinai „paspalvintų“ garstyčių geriau vengti, nes kai kurie akims malonų gelsvą atspalvį suteikiantys sintetiniai dažikliai gali būti žalingi.

Geriau, kai spalva garstyčioms suteikiama natūralia ciberžole. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kokios rūšies acto dėta ruošiant garstyčias. Geresnės ir naudingesnės tos garstyčios, kurios paruoštos su obuolių arba vyno actu.

Lieknumui ir grožiui
Pačių pasiruoštų kosmetikos priemonių gerbėjos žino, kad garstyčių kaukės gerina veido spalvą, šalina riebios odos blizgesį. Naudingi ir garstyčių apsivyniojimai – jie celiulitą paverčia mažiau pastebimą, o taliją padaro lieknesnę.

Norint plačiau sužinoti apie kaukės paruošimą ir veido gražinimo garstyčiomis būdą apie tai galima susirasti ir pasiskaityti medicinos puslapiuose.

Galima pasiruošti
Garstyčių nebūtina ieškoti tik parduotuvėse. Jų lengvai galima pasiruošti namuose.

Jeigu turite garstyčių sėklų, prieš ruošiant prieskonį jas reikia padžiovinti, susmulktinti, užplikyti karštu vandeniu, nuspausti ir sutrinti į miltelius.

180 gramų sugrūstų garstyčių sėklų arba jų miltelių reikia užpilti 0,25 litro verdančio vyno acto, gerai išmaišyti ir palikti mišinį per naktį šiltoje vietoje. Paskui į jį suberti 180 gramų cukraus, po truputį – grūstų cinamono, pipirų, gvazdikėlių, kardamono, muskato riešutų ir cedros (pusės citrinos žievelės). Ingredientus reikia gerai išmaišyti. Po poros valandų garstyčias galima nešti ant stalo.

Jeigu nėra ūpo užsiimti prieskonio ruošimu, tačiau norėtųsi kažko naujo, šiek tiek galima pakeisti ir pirktinių garstyčių skonį.

Pavyzdžiui, pasiruošti garstyčių su krapais: 250 gramų garstyčių išmaišyti su 1 valgomuoju šaukštu šviežiai supjaustytų krapų bei 3 valgomaisiais šaukštais alyvuogių aliejaus. Toks mišinys gerai tinka salotoms užtaisyti, taip pat prie mėsos ir žuvies patiekalų.