Epilepsija dažniausiai siejama su kūno traukuliais. Tačiau visas ligos mechanizmas, pasak Respublikinės Šiaulių ligoninės Konsultacijų poliklinikos vadovo gydytojo neurologo Antano Lukošaičio, yra kur kas sudėtingesnis, o šia liga susirgti gali kiekvienas – kūdikis ar jau garbaus amžiaus žmogus.
Epilepsija serga net ir patys mažiausieji
Neurologas A. Lukošaitis aiškina, jog epilepsija geriausiai atpažįstama, kai žmogui pasireiškia priepuolis ir jis gali būti paaiškinamas taip: didelis nervinių ląstelių skaičius siunčia nervinius signalus tuo pat metu. Tokia neįprasta, galinga elektrinių impulsų iškrova pasireiškia traukuliais, raumenų spazmu, sąmonės netekimu, keistu elgesiu, orientacijos sutrikimu ir kitais simptomais. Dažniausiai turi būti bent keletas tokių pasikartojančių simptomų, kad būtų galima įtarti, jog tas žmogus serga epilepsija. Pasak gydytojo, priežasčių, kodėl susergama epilepsija, gali būti labai įvairių: dalis susirgimų yra genetinės kilmės, kiti – gimdymo traumos, apsigimimai, galvos smegenų traumos, kraujagyslių displazijos ir kita.
„Epilepsija sergama nuo pat gimimo iki senatvės, tačiau pagal amžių sergama skirtingos rūšies epilepsijos formomis. Jauni tėvai turėtų būti visada atidūs, jei jų atžalos staiga sustingsta ar nustoja reaguoti į aplinką ir tai pradeda kartotis. Jie turi kuo skubiau kreiptis į pediatrą ar šeimos gydytoją, kuris ir nukreips pas vaikų neurologą. Atlikus tyrimus bus aišku, ar tai epilepsija. Tyrimai yra gana sudėtingi, tačiau Šiauliuose visi prieinami. Nėra problemos padaryti encefalogramą, kur užrašomas smegenų veiklos darbas. Atliekama ir kompiuterinė tomografija ir magnetinis rezonansas. Tyrimai patvirtina ligos diagnozę ir galimas priežastis“, – sako gydytojas A. Lukošaitis.
Anot neurologo, epilepsija kiekvienam gali pasireikšti įvairiai, tačiau ją provokuoti gali ir žalingi įpročiai, pavyzdžiui, alkoholis.
Pritaikius gydymą galima visiškai pasveikti
Pasak neurologo A. Lukošaičio, šiandien epilepsijai gydyti taikomas medikamentinis ir chirurginis gydymas, kai yra nustatomi ligos židiniai ir kitaip pacientui padėti nebeįmanoma. Visgi didžiajai daliai pacientų pakanka vien tik medikamentinio gydymo.
„Kai medicina žengia į priekį, didžiajai daliai sergančiųjų priepuoliai suvaldomi vaistais, tačiau kai kuriems pacientams tenka taikyti ir kompleksinį gydymą skiriant keletą vaistų ar net kartu taikant ir chirurginį gydymą. Epilepsija Lietuvoje apytiksliai serga apie 28 tūkst. žmonių. Tai gana didelis sergamumo skaičius“, – aiškina gydytojas.
Per kelias dešimtis metų itin pasikeitė šios ligos gydymo galimybės. Kaip A. Lukošaitis prisimena, seniau epilepsija buvo gydoma psichiatrijos klinikose, nes tik tada psichiatrai galėjo išrašyti nemokamus vaistus, skirtus epilepsijai gydyti. Dabar šią ligą gydo neurologai ir nebeliko nereikalingų pacientų baimių. Be to, pasak A. Lukošaičio, taikant efektyvesnį gydymą ir pasikeitus aplinkinių požiūriui į epilepsiją, šia liga sergantys žmonės gali laisviau jaustis, dirbti, o kartais net ir vairuoti automobilį.
„Pagal sveikatos apsaugos ministro įsakymą yra nustatyta, kur ir kaip gali dirbti epilepsija sergantis žmogus. Taip pat yra išleistas atskiras įsakymas, kai sergančio epilepsija neištinka priepuoliai, nes jam yra paskirtas tinkamas gydymas, tai tokiam asmeniui gali būti suteikta galimybė net ir vairuoti kai kurias transporto priemones.
Anksčiau epilepsiją būdavo itin sunku gydyti. Pilna tokių pacientų būdavo ir reanimacijoje, nes priepuoliai kartodavosi. Dabar su šia liga lengviau susitvarkome. Yra net kai kurios ligos formos, kuriomis sergantys visiškai pasveiksta. Noriu pasakyti, kad epilepsija susirgti gali kiekvienas, tačiau yra puikios gydymo galimybės, todėl beveik visiems galime padėti“, – pabrėžia neurologas A. Lukošaitis.
Gydytojai pastebi, jog per paskutinius dešimtmečius itin padaugėjo degeneracinių ligų: Parkinsono, Alzheimerio ir kitų. Taip pat, pasak A. Lukošaičio, padaugėjo ir sergančių epilepsija žmonių.
Netikėti priepuoliai gali ištikti ir einant gatve
Ką daryti, kai žmogų ištinka epilepsijos priepuolis? Gydytojas A. Lukošaitis pataria stebėti, kad priepuolio ištiktas žmogus neužsigautų, nesusidaužytų, nesusižeistų, o jeigu bėga putos ar seilės iš burnos, tai reikia pasukti galvą šonu, kad neužspringtų.
Kartais epilepsija sergantis priepuolio metu gali vemti. Gydytojas prisimena, jog seniau buvo sakoma, jog epilepsijos ištiktam žmogui reikia ką nors įkišti į burną, kad jis nesusikandžiotų sau liežuvio, tačiau dabar medikai pabrėžia, jog jokiu būdu negalima taip daryti, nes tada didėja rizika ligoniui užspringti.
„Jei gatvėje matote parkritusį epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų, jam greitąją medicinos pagalbą reikia kviesti, jeigu priepuolis po kiek laiko vėl kartojasi. O jeigu priepuolis įvyko ir po to nebesikartoja traukuliai, žmogus po kelių minučių atsigauna ir gali eiti toliau“, – aiškina A. Lukošaitis.
Pasak neurologo, vienus ligonius priepuoliai ištinka netikėtai, o kiti jaučia, kad tuoj prasidės priepuolis. Kai kuriems būsena, savijauta pasikeičia, akyse mato blykčiojimą. Kai žmogus supranta, kad jį gali ištikti priepuolis, jis tada ramiai gali atsisėsti ar atsigulti ir apsisaugoti nuo galimų nemalonumų. Sunkiausia tiems ligoniams, kurie nepajunta artėjančio priepuolio – jie staiga netenka sąmonės ir prasideda traukuliai.
Blogiausia, jog kartais gatvėje epilepsijos priepuolio ištiktą žmogų palaiko alkoholiku, nors tai ligos pasekmė. Gydytojas A. Lukošaitis sako, kad didžioji dalis visuomenės žino apie šią ligą ir supranta, kaip priepuolio metu reikia padėti žmogui.
