Praėjusį ketvirtadienį Šiauliuose vyko XI jungtinė Šiaurės Lietuvos mokslinė konferencija „Diagnostikos ir gydymo naujienos gydytojo praktikoje“, kurioje pranešimą skaitė Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos direktorius Manfredas Žymantas. Savo pranešime „Kokybiškas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą – misija įmanoma“ susirinkusiems gydytojams M. Žymantas aiškino, jog galutiniam neįgalumo ir darbingumo lygių ir specialiųjų poreikių nustatymui svarbi abiejų grandžių – tiek gydytojų, tiek Neįgalumo nustatymo tarnybos specialistų – išvada tiek žmogui, tiek valstybei, todėl gydytojams būtina stengtis kuo teisingiau pateikti duomenis apie pacientą.
Siuntimo ruošimas – papildomas darbas medikams
„Jau ne pirmą kartą skaitau pranešimą „Kokybiškas siuntimas į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą – misija įmanoma“ medikams, tikėdamas, jog gydytojai, rengdami siuntimus į tarnybą, į mūsų prašymus atsižvelgs. Nesinori būti priešais atskirose barikadų pusėse, norime dirbti kartu. Suvokdami, kad siuntimo ruošimas tarnybai nėra gydymo procesas, o papildomas darbas medikams, viliamės, jog galbūt ir gydytojams ateityje bus mokama už šią paslaugą iš Valstybinės ligonių kasos arba Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos. Deja, kol kas tokia paslauga nėra apmokama“, – sakė M. Žymantas.
Būtent dėl to, siekiant geresnių rezultatų, pats Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas susitinka su visos Lietuvos gydymo įstaigų gydytojais ir teikia informaciją apie esamą situaciją iš pirmų lūpų.
„Problemų vis dar yra. Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai vadovauju dvejus metus, per kuriuos kėliau sau uždavinius, kad terminai, kuriam nustatomi specialieji poreikiai, būtų kaip įmanoma ilgesni. Per tuos dvejus metus į mūsų tarnybą kreipėsi 10 tūkstančių mažiau žmonių. Tai reiškia, kad 10 tūkstančių žmonių kasmet nebereikia tvarkyti dokumentų ir jie ramiau gyvena, o jų gydytojams nebereikia dirbti papildomo darbo.
Bet išlieka problema, kad tarnyba iš gydymo įstaigų vis dar turi prašyti papildomų dokumentų dėl 6-7 procentų klientų. Gydytojams tai dar vienas papildomas darbas. Dėl to dalyvaujame konferencijose ir bendraujame su medikais, siekdami jiems paaiškinti, kokie yra negalios vertinimo kriterijai ir kas labai svarbu, siuntime aprašant paciento sveikatą. Aiškiname medikams, jog negali būti tarpinių išvadų, nes į kiekvieną išrašą kreipiame dėmesį ir pagal tai pateikiame sprendimus“, – aiškina M. Žymantas.
Kiekvienam savo liga rimčiausia
Kartais į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, pacientui prašant, atkeliauja dokumentai, kai pacientas yra beveik visiškai sveikas. Tačiau, pasak M. Žymanto, taip yra, nes kiekvienam savo liga rimčiausia.
„Pasitaiko atvejų, kai ligoniai įsivaizduoja labai sergantys, nors gydytojai mato, jog situacija iš tiesų kur kas geresnė. Normalu, kad kiekvienam sava bėda didžiausia. Todėl ir medikams patariame per daug nesiginčyti su ligoniais ir jiems prašant paruošti siuntimą mūsų tarnybai, kuri pateiks objektyvų sprendimą. Mes vis tiek tokio siuntimo medžiagą įvertinsime ir pateiksime sprendimą. Per metus į tarnybą kreipiasi apie 100 tūkstančių žmonių, norinčių, kad naujai ar pakartotinai būtų įvertintas jų neįgalumo ar darbingumo lygis, specialieji poreikiai. Mūsų sprendimai labai svarūs, nes nuo jų priklauso, kokią išmoką žmogus gaus. Šiaulių mieste nėra taip aktualu, tačiau kai kuriuose rajonuose, kur didesnis nedarbas, sulaukiame ženkliai daugiau siuntimų, nes taip žmonės nori užsitikrinti bent minimalų pragyvenimo lygį. Tokiu atveju tikimasi ne neįgalumo ir darbingumo nustatymo, o socialinių garantijų“, – pabrėžia M. Žymantas.
Yra ir tokių žmonių, kurie baiminasi kreiptis į Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybą, galvodami, jog jei jų darbingumas bus įvertintas ne taip, kaip norėtųsi, jie negalės toliau dirbti mėgstamo darbo. Tačiau M. Žymantas patikino, jog toli gražu taip nėra, nes Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnyba neuždraudžia tiems žmonėms dirbti, darbdaviai sprendžia, ar neįgalumą turintys gali dirbti jų įmonei ir kokiu tempu.
Kol kas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Šiaulių teritoriniams skyriams pateikiamas panašus skaičius prašymų. Tokia stabili situacija, anot M. Žymanto yra, nes laikui bėgant mieste atsirado stabilesnės darbo sąlygos, o kai kurie išvyko dirbti į užsienį.
„Kol kas nepastebime, kad dėl kokių nors priežasčių ar susirgimų būtų pateikiama daugiau šiauliečių prašymų, todėl galime sakyti, jog situacija Šiauliuose yra stabili“, – sako M. Žymantas.
Patarimai gydytojams
Pasak M. Žymanto, kiekvienas gydytojas, gydantis ligonį turi išmanyti mediciną, tačiau kai rašomas siuntimas Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybai, tada būtina išmanyti ir teisės aktus, nes tarnyba vertina pagal aiškiai suformuluotus kriterijus.
„Kiekvienas medikas, žinodamas kriterijus, pagal kuriuos mes vertiname, o ne vadovaudamasis savo nuojauta, pateiks visus reikiamus dokumentus ir diagnozes. Medikai, kurie nežino tų kriterijų, bet kada juos gali rasti tarnybos interneto svetainėje. Kokybiškai parengtas siuntimas garantuos, jog iš gydytojo nebus prašoma papildomų duomenų, mes priimsime greičiau sprendimą, o kreipęsis žmogus greičiau sulauks mūsų išvadų“, – sako Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos vadovas.
Kita problema, pasak M. Žymanto, egzistuoja dėl to, kad vyresnio amžiaus medikai nevaldo informacinių technologijų, todėl garbaus amžiaus medikai tarnybai siuntimus vis dar rašo ranka. „Ranka rengtus siuntimus sunku įskaityti. Atsiradus e. sveikatos sistemai, visos Lietuvos mastu siuntimų tarnybai rašyti nebereikėtų, nes mes galėtumėme reikiamus duomenis, gavę žmogaus prašymą, susirinkti iš duomenų bazių ir priimti sprendimus. Tada ir šeimos gydytojams nebebūtų papildomo darbo. Kol kas elektroninius duomenis gauname tik iš trijų Vilniaus gydymo įstaigų, nors galimybę siųsti elektroninius siuntimus turi daugiau nei 60 Lietuvos gydymo įstaigų. Šiai naujovei dar ne visos įstaigos pasiruošusios. Reikia ir išmanančių informacinių technologijų specialistų, galinčių tas programas valdyti, todėl tikimės, jog netolimoje ateityje visi turės galimybę tarnybai teikti elektroninius siuntimus“, – sako M. Žymantas.
