Medicininę emblemą – taurę su gyvate – matome dažnai įvairiuose leidiniuose. Prie jos taip pripratome, kad jos reikšmė, atrodo, visiems suprantama. Kodėl gyvatė? Kokia mintis yra tame simbolyje ir kada jis tapo medicinos emblema?

Pažvelkime į pagrindinius medicinos emblemos istorijos atsiradimo bruožus.

Pradžia – totemas
Įvairių tautų religijose, folklore ir vaizduojamajame mene dažnai sutinkamas gyvatės vaizdas. Šis įsivaizdavimas savyje turi daugybę minčių ir pagražinimų, pačių įvairiausių santykių su gyvatėmis ir tai turi ilgą istoriją.

Pirmykštės bendruomenės totemizmo laikais (totemizmas – seniausia ankstyvosios gimininės santvarkos religijos forma), kai vyravo ne tik gyvūnų garbinimas, tikėjimas giminyste su jais, žmonės turėjo bendrauti su gyvatėmis kaip su artimaisiais. Vėliau, kai atsirado gyvūnų garbinimas, susijęs su supratimu gyvatė buvo ir aukščiausiuoju dievu, ir amžinybės simboliu, ir asmenine išmintimi, ir visažinystės, atsargumo, pykčio įsikūnijimu.

Senovės egiptiečiai vaizduojamoje gyvatėje matė dievą ir kūrėją Amoną, ir vaisingumo deivę, ir mirties deivę.

Senovės graikų daugiadievystėje taip pat yra atgarsių apie senovės gyvatės kultą.

Pirmykštės visuomenės laikais gyvatė buvo dažnai išmintingumo įsikūnijimas, o pastvėrusi savo uodegą – begalybės simbolis. Supratimai įvairūs tik iš pirmo žvilgsnio.

Arabų kalboje žodžiai „gyvenimas“ ir „gyvatė“– tariami vienodai „el. chai“. Panašius reiškinius galima pastebėti ir kai kuriose indėnų genčių kalbose.

Galima manyti, kad senovės slavams pavadinimas šliaužiančiojo tapo tabu. Tabu išliko iki mūsų dienų.

Dar ne taip seniai Chersono gubernijoje buvo tikima, kad žmogus, suvalgęs virtos gyvatės mėsos, gali girdėti ir suprasti gyvūnų ir augalų pokalbius, sužinoti jų gydomąsias savybes. Panašios legendos žinomos Gruzijoje.

Spaudoje sutinkama įdomių straipsnių, kuriuose aprašoma gyvatės kulto atgarsiai moldavų namų mediniuose papuošimuose. Mėgstamas moldavų medinio dekoro motyvas – gyvatė – neabejotinai simbolizuojanti čia gerąsias jėgas, atnešančias gerovę ir sveikatą šeimai. Bet moldavų liaudies padavimuose sutinkama žymiai rečiau ir kita gyvatė, atnešanti sausrą, gaisrus, šalnas ir kt.

Dievas Asklepijas
Egzistuoja nuomonė, kad būtent tose senovės tautose,  jų žemėse atsirado Asklepijo kultas, dievas gydytojas tapo vienu iš labiausiai mylimų dievų senovės graikams.

Asklepijo nuolatinis atributas – lazda su gyvate. Jo draugystės istorija su gyvate maždaug yra tokia. Kai Asklepijas dar nebuvo dievas ir užsiiminėjo gydymu nuodėmingoje žemėje, pagal karaliaus Mino pakvietimą reikėjo vykti į Kretą. Minui mirė sūnus ir karalius panorėjo prikelti jį iš mirusiųjų. Asklepijas Kretoje ėjo pasiramsčiuodamas lazda, kurią staiga apsivyniojo gyvatė.

Asklepijas išsigando ir užmušė ją. Čia pat pasirodė kita gyvatė su gydomąja žole ir prikėlė pirmąją.

Asklepijus niekada nebūtų tapęs gydytoju dievu, nevaldydamas nepaprastos dovanos – pastabumo dovanos. Jis suprato: ši žolė padės jam prikelti karalaitį.

Štai kodėl dievo gydytojo šventovėse patalpino Asklepijo išmintingas gyvates. O lazda su aplink ją apsivyniojusia gyvate tapo Asklepijo (o senovės romėnams – Eskulapo) atributu.

Medicinos emblemos antroji dalis – taurė. Asklepijas naudojasi ir ja. Žinoma Asklepijaus bronzinė skulptūra, rasta Pompėjoje ir saugoma muziejuje, vaizduoja dievą gydytoją su lazda, apvyniota gyvate, jo vienoje rankoje, o Asklepijo duktė Higėja – sveikatos deivė, kuri visada vaizduojama su taure rankoje. Taurę apjuosia ir virš jos pasilenkusi gyvatė.

Gyvatė ir taurė
Labiausiai paplitusi nuomonė, kad gyvatė išleidžia į taurę savo nuodus, kurie, kaip žinoma, pasižymi gydomosiomis savybėmis.

Domėjimasis gyvatės nuodų veikimu populiarus buvo jau gilioje senovėje. Žinoma, kad juos saugojo specialiose taurėse. Iki mūsų laikų atėjo žinios, pavyzdžiui, kad Kleopatra mėgino suprasti gyvatės nuodų paslaptis. Bet, gaila, žinios apie jų vaistingųjų savybių atradimą ir vartojimą atsirado žymiai vėlesniais laikais.

Egzistuoja ir kita versija, pagal kurią gyvatė – tai mirties deivė, o taurėje išlaikoma auka. Tikrai įdomus aiškinimas. Ir, aišku, turintis sąjungininkų.

Šios alegorijos pirminė reikšmė pasimetė amžiuose.

Žinoma, kad egzistavo ir kiti medicinos ženklai, pavyzdžiui, gyvatė be taurės, deganti žvakė, širdis. Bet su viduramžiais taurė su gyvate – pati populiariausia medicininė emblema. Ji vaizduoja gydymo dievą ir sveikatos deivės nuolatinius atributus ir todėl ryškiau nei kitų emblemų simbolizuoja labai seną humanišką ir gerbiamą profesiją.

1922 metais taurė su gyvate tapo oficialia medicinos emblema. Dabartiniu metu tokia medicinos emblema egzistuoja daugelyje pasaulio šalių.