Vasarį, sveikatingumo ir sveikatos stiprinimo mėnesį, vainikuoja tradicinės maudynės lediniame vandenyje Palangoje. Tai užsigrūdinusiųjų šventė. Kyla klausimas: ar visi galime taip užsigrūdinti, kad galėtume dalyvauti šioje šventėje? Kas tas grūdinimasis ir kokia jo reikšmė sveikatai?
Pasak mokslininkų, grūdinimasis – tai procedūrų sistema, didinanti žmogaus organizmo atsparumą nepalankių meteorologinių veiksnių poveikiui.
Grūdinimosi metu odos receptoriai, veikiami aplinkos temperatūros, perduoda impulsus į centrinę nervų sistemą. Nuo šalčio odos kraujagyslės susitraukia ir dėl to išsiskiria mažiau šilumos, o nuo šilumos kraujagyslės išsiplečia ir kūnas atšąla (prie to prisideda ir prakaitavimas). Išorės dirgikliai sukelia stresinę organizmo reakciją, kurioje dalyvauja hipofizė, antinksčiai ir skydliaukė. Dėl jų išskiriamų hormonų intensyvėja medžiagų apykaita, padidėja šilumos gamyba (veikiant šalčio dirgikliams). Odos receptorių dirginimas grūdinimosi procedūrų metu gali būti prilyginamas akupunktūrai ar kitoms gydomosioms procedūroms, kai veikiami biologiškai aktyvūs taškai.
Grūdinimosi procedūrų metu didėja organizmo aprūpinimas krauju, nes stimuliuojama širdies ir kraujagyslių sistemos veikla. Gerėja audinių aprūpinimas deguonimi ir kitomis būtinomis medžiagomis. Taip pat didėja ir organizmo atsparumas stresui.
Tinkamai pasirinktos ir sistemingai atliekamos grūdinimosi procedūros tobulina žmogaus organizmo gebėjimą koordinuoti šilumos gaminimą ir jos išspinduliavimą reaguojant į aplinkos sąlygas ir padeda išvengti tiek kūno peršalimo, tiek perkaitimo.
Grūdinimasis bus sėkmingas, jei laikysitės svarbiausių grūdinimosi principų. Anot specialistų, grūdinimosi procedūros turi būti atliekamos sistemingai, be pertraukų, ištisus metus. Pertraukos mažina grūdinimosi efektyvumą. Padaręs pertrauką, net ir labai užsigrūdinęs žmogus procedūras vėl turėtų pradėti nuo švelnesnių, paprastesnių. Taip pat dėmesys turi būti atkreipiamas ir į grūdinimosi procedūrų trukmę ir intensyvumą reikia didinti pamažu. Pradinis procedūrų intensyvumas priklauso nuo organizmo atsparumo ir kitų ypatybių.
Todėl norintiems pradėti grūdintis specialistai rekomenduoja tai daryti esant geros sveikatos. Išsekus grūdinimasis, kaip ir bet koks kūno atšalimas ar perkaitimas, gali būti rizikingas. Silpnesnės sveikatos žmonėms pradėti grūdintis reikėtų pamažu, atsargiai, stebint organizmo reakcijas, esant reikalui pasikonsultuoti su šeimos gydytoju. Rekomenduojama pamažu didinti grūdinimosi procedūrų intensyvumą. Grūdintis kasdien, pamažu ir nuosekliai, o kas 2–3 dienas taikyti intensyvesnes procedūras. Kas 7 dienas galima ilginti procedūrų laiką ir koreguoti temperatūrą (pavyzdžiui, apsilieti vis šaltesniu vandeniu).
Grūdintis, anot specialistų, reikėtų sistemingai, be pertraukų (išskyrus ligos atvejus). Grūdinimosi įprotis susiformuoja po kelių mėnesių, o nutraukus procedūras išnyksta per 2–3 savaites.
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Sveikatos mokyklos specialistės sako, jog grūdintis geriausia pradėti šiltuoju metų laiku, bet galima ir kitu metų laiku. Grūdintis reikia pozityviai nusiteikus, procesas turi teikti malonumą.
