Statistika rodo, kad daugiausia nelaimingų atsitikimų, kuriuose nukenčia mažamečiai vaikai, įvyksta namuose, o kiekvienais metais Europos Sąjungos šalyse namuose traumas patiria apie 10 mln. vaikų. Įvairūs susižeidimai – didžiausias tėvų rūpestis, todėl labai svarbu yra užtikrinti savo vaikų saugumą jų artimiausioje aplinkoje. Moters ir vaiko klinikos Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centro vedėjas, vaikų chirurgas, traumatologas-ortopedas Povilas Venckus pastebi, jog vaikai žymiai dažniau traumas patiria namuose, lyginant su traumomis, kurios patiriamos ugdymo įstaigose, žaidimų aikštelėse.

Dažniausiai patiria traumas namuose
„Pagrindinė priežastis, kad grįžę iš mokyklos vaikai namuose daug laiko praleidžia vieni laukdami, kol jų tėvai grįš iš darbo. Be to, neretai ir grįžę tėvai per mažai dėmesio skiria savo vaikams, todėl neprižiūrimi vaikai ir patiria įvairių traumų.

Nors stebime, jog dažniau traumų vaikai patiria vasarą, kai jie džiaugiasi aktyviomis pramogomis: žaidžia kieme, važinėja dviračiu, riedučiais, šokinėja ant batuto, karstosi žaidimo aikštelėse. Itin daug traumų vaikai patiria, kai šokinėja ant batuto. Tada patiriamos labai rimtos traumos, vaikai susilaužo kaulus.

Neretai patiriami lūžiai labai sudėtingi, nes ant batuto šokinėja ne po vieną. Kaip viskas vyksta? Vienas vaikas nusileidžia žemyn ir tada ant jo visu svoriu iš viršaus užšoka kitas vaikas. Todėl traumų ir nepavyksta išvengti. Itin dažni rankų ir kojų lūžiai ar sunkūs sumušimai“, – aiškina gydytojas.

Šiuo metu Vaikų chirurgijos, ortopedijos-traumatologijos centre, pasak gydytojo, nėra gydoma labai daug traumuotų vaikų, nes nėra ledo ar sniego ir vaikai daugiau praleidžia laiko namuose. Tačiau pastebi, kad ir ugdymo įstaigose vaikai patiria taip pat nemažai traumų.

„Kai trauma įvyksta namuose, nėra ko kaltinti, o jei vaikas susižaloja ugdymo įstaigoje, tėvai reiškia nepasitenkinimą. Tačiau vaikų traumų statistika rodo, jog visgi tėvai namuose blogai prižiūri vaikus, tai ko tikėtis iš auklėtojų, kurios vienu metu prižiūri daug vaikučių.

Saugant vaiką nuo traumų tėvai turėtų nuolat stengtis sukurti jam saugią aplinką, kad vaikas nepasiektų pavojingų daiktų ar pasilipęs nenugriūtų. Bet kuriuo atveju vaikus saugoti nuo traumų pirmiausia turi patys tėvai“, – įsitikinęs gydytojas P. Venckus.

Sutrenkimai ir sunkūs kaulų lūžiai
Jei kraujosruva po traumos nedidelė, dažniausiai į medikus tėvai ir nesikreipia, nes vaikas be didelio diskomforto gali lankyti darželį ar mokyklą. Tačiau esant dideliam tinimui ar sumušimui vaikas sunkiai juda ir tada, pasak gydytojo P. Venckaus, net būtina medikų konsultacija.

„Kai traumos metu vaikas paplešia raiščius, gijimas trunka apie 3 savaites, o kol visiškai atsistato, praeina apie 1,5 mėnesio. Tai priklauso nuo traumos sunkumo.  

Pavyzdžiui, jei buvo sumuštas kojos sąnarys, gyja ilgiau, nes gali būti, kad kraujosruva susidarė būtent sąnario viduje. Judėdamas vaikas jaučia skausmą, todėl sunkiai vaikščioja ar net šlubuoja. Jei trauma itin sunki ir iš karto lūžio nematyti, dažnai mažamečiams skiriame pakartotines konsultacijas. Kartais net padarius rentgenogramą nematome kaulo lūžio.

Visada svarbu įsitikinti, ar nepažeistas kaulas, nes antraip netinkamai gyjant gali jis net deformuotis. Pasitaiko, kad lūžta kaulas viduje, todėl tokių lūžių iš karto ir nematome“, – sako P. Venckus.

Kartais judrūs vaikai susilaužo galūnes ar tik jų pirštus. Tačiau jei lūžta pirštai, tada svarbu įsitikinti, ar nėra kaulo poslinkio ties sąnariu, nes sugijus atstatyti šių kaulų jau nepavyktų. Medikai sako, visa laimė, kad vaikų kaulai gyja greičiau, o augimo metu jie išsitiesina.

Gydytojas nuogąstauja, kad pasitaiko ir kūdikių, kurie patiria rimtų traumų, kaulų lūžių, nors rečiau nei judrūs vaikai.

Statistika: traumas patiria tūkstančiai Lietuvos vaikų
Higienos instituto duomenimis, vidutiniškai net 207 vaikai 2015 metais kasdien dėl patirtų traumų buvo gydyti Lietuvos ambulatorinėse gydymo įstaigose, 20 susižalojo taip, kad pateko į ligonines, dėl patirtų sunkių sužalojimų kas savaitę mirdavo bent vienas vaikas, o neįgalumas dėl patirtos traumos buvo nustatytas 9 vaikams.

Remiantis Higienos instituto Traumų ir nelaimingų atsitikimų stebėsenos informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje 2015 metais ambulatoriškai dėl traumų buvo gydyti 75 705, o stacionaro įstaigose – 7 408 vaikai. Itin išaugo ambulatorinių ligonių skaičius.

Dažniausiai vaikai ligoninėse buvo gydomi dėl galvos ir kūno sužalojimų. Jaunesnio amžiaus vaikai (0–4 metų) dažnai nudegdavo, nusiplikydavo bei apsinuodydavo. Taip pat dažnai apsinuodijo 10–17 m. vaikai, tačiau apsinuodijimo medžiagos skyrėsi – jaunesnio amžiaus vaikai apsinuodydavo vaistais, biologinėmis ir nemedicininės paskirties medžiagomis, o vyresnio – alkoholiu.

Dažniausia vaikų traumų priežastis – nukritimai, jie sudarė 43 proc. atvejų. Antrojoje vietoje  – negyvų mechaninių jėgų poveikis, pavyzdžiui, atsitrenkimas į sportinį inventorių, sąlytis su aštriu stiklu ir pan., o trečioje – atsitiktinis apsinuodijimas kenksmingomis medžiagomis.

Dažniausiai vaikai susižalodavo namuose.