Lėtinėmis ligomis serga apie penktadalis populiacijos, šie rodikliai būtų geresni, jei savo sveikata pradėtų rūpintis jau 29-38 metų amžiaus žmonės, rodo europinis „Chrodis“ tyrimas, kuriame dalyvavo ir Lietuva. Sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga sako, kad į šį procesą reikėtų įtraukti šeimos ir gyvensenos medicinos specialistus bei riboti rizikos veiksnius.

„Chrodis“ tyrimo duomenimis, apie 20-30 proc. populiacijos serga lėtinėmis ligomis, o tam sunaudojama iki 74 proc. sveikatos priežiūros resursų.

Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų direktorė valdymui Elena Jurevičienė vardijo, kad Lietuvoje vyrauja kardiovaskulinės ligos, arterinė hipertenzija, koronarinė širdies liga, širdies nepakankamumas, ritmo sutrikimai, cukrinis diabetas, taip pat įvairios artrozės, nugaros skausmai, vėžiniai susirgimai, lėtinė obstrukcinė plaučių liga.
Lietuvoje atlikto tyrimo metu paaiškėjo, kad daugybinėmis ligomis sergantys pacientai dažniau lankosi pas šeimos gydytoją, papildomai apie 260 tūkst. dienų gydosi ligoninėje bei turi net 60 proc. didesnę riziką pakartotinai patekti į ligoninę per mėnesį nuo išrašymo.

Vyrauja nuostata, kad pradėti rūpintis sveikata reikia jau tik susilaukus anūkų, tačiau didžiausia galima nauda yra lėtinių ligų prevencija 29-38 metų amžiuje, nes nuo 38 iki 51 metų rizika susirgti keliomis ligomis kasmet eksponentiškai didėja.

Santariškių klinikų direktorės valdymui manymu, reikėtų ankstinti Lietuvoje vykdomas prevencines programas.
„Netgi kalbant apie Lietuvoje taikomą kardiovaskulinės prevencijos programą, prevencija prasideda vyrams nuo 40 metų, moterims nuo 50-ies. Tuo tarpu mes matėme Lietuvos situacijoje, kad iš tikrųjų lėtinės ligos pradeda atsirasti žymiai anksčiau, vadinasi, prevenciniai veiksmai turėtų būti pradėti daug anksčiau“, – sakė E. Jurevičienė.

Pasak jos, kai jau žmogus serga keliomis lėtinėmis ligomis, tiesiog tos ligos turi būti tinkamai gydomos, valdomos.
„Pacientai susiduria su daugybės vaistų vartojimu, pašaliniais poveikiais, kai kuriais atvejais nesuderinamais gydymais, ir iš tikrųjų iškyla problema, kad tokiems žmonėms reikia papildomos pagalbos“, – sakė E. Jurevičienė.

EK savo rekomendacijose yra atkreipusi dėmesį, kad mūsų sveikatos apsaugos sistemoje yra skiriama per daug dėmesio gydymui ligoninėse ir per mažai prevencijai ir viešajai sveikatai.

Sveikatos apsaugos ministras A. Veryga sutinka su šia pastaba.

„Sveikatos sistema yra pasiekusi labai aukštą kompetencijos lygį, užtai žmones, kurie suserga daugybinėmis lėtinėmis ligomis, medikai sugeba ilgai išlaikyti ir gyvus, ir santykinai sveikus, bet tai labai brangiai kainuoja. Todėl akcentuojama yra pirminė prevencija“, – sakė A. Veryga, apgailestaudamas, kad siūlymai susiję su rizikos veiksnių ribojimu sulaukia plačios kritikos.

Pasak ministro, dar septyniasdešimtųjų metų viduryje Lietuvos medikai su tarptautine bendruomene atliko tyrimus, kurie leido įvertinti, kokie rizikos veiksniai labiausiai daro įtaką sveikatai, lėtinėms neinfekcinėms ligoms.

„Tai nieko naujo nepasakysiu, kad tai labai priklauso nuo mitybos, fizinio aktyvumo, rūkymo, alkoholio vartojimo, apie tai kalbame, girdėjote labai daug viešojoje erdvėje diskusijų sukėlusius siūlymus, kur yra kitos šalys daug pažengusios – ir maisto, ir alkoholio, tabako kontrolės politikoje“, – sakė A. Veryga.

Kalbėdamas apie tai, kaip pasiekti jaunus suaugusius, kurie turi rizikos veiksnius, bet dar dažniausiai neserga arba nejaučia, kad serga įvairiomis ligomis, todėl jie nėra suinteresuoti rūpintis savo sveikata, ministras akcentavo šeimos gydytojų vaidmenį.

„Pirmiausiai tai tų rizikos veiksnių mes nelabai klausdavome, ir dabar yra siūloma diegti minimalias intervencijas (...), kai rizikos veiksniai nustatomi šeimos gydytojo kabinete, labai anksti galima įvertinti riziką. Galima nesudėtingai įsikišti ir pakoreguoti procesą“, – sakė A. Veryga.

Taip pat, pasak jo, Lietuva yra pirmoji ES, kuri pradėjo rengti gyvensenos medicinos specialistus.

„Tai yra tokius, kurie sugebėtų lėtinių neinfekcinių ligų rizikos veiksnius suvaldyti vienu metu – atsidurtų šeimos gydytojų arba kitose komandose ir padėtų žmonėms – ne tik pasakytų, ką reikia keisti, bet ir padėtų žmonėms praktiškai psichologiškai, kaip tuos rizikos veiksnius koreguoti. Klausimas, kiek Lietuva sugebės įtikinti savo visuomenę, kad nereikėtų priešintis toms priemonėms, kurios yra siūlomos, tada mes galėsime turėti visai kitą situaciją“, – sakė A. Veryga.

Už sveikatą ir maisto saugą atsakingas eurokomisaras Vytenis Povilas Andriukaitis parėmė sveikatos apsaugos ministro iniciatyvas.

„Ministras visai teisus sakydamas, kad reikia Lietuvoje atsikvošėti dėl to, kad Lietuva išgyvena demografinę krizę, ir dėl to reikia susirūpinti rizikos veiksnių valdymu“, – sakė V. P. Andriukaitis.