Skarlatina – tai ūminė infekcinė liga, kuriai būdinga angina, smulkus taškinis odos bėrimas ir įvairus vidaus organų pažeidimas. Tai ne virusinė, o bakterinės kilmės infekcija, kurią sukelia streptokokas. Specialistai teigia, kad šios ligos sukėlėjų nešiotojai yra apie penktadalis žmonių, tik ne visi šia liga suserga. Skarlatina paprastai gydoma antibiotikais. Po dienos ar dviejų vartojant vaistus bakterija žūsta. Tačiau užsikrėsti skarlatina, pasak Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotojos Ritos Švambarienės, galima taip pat ir oro lašeliniu būdu, per nešvarias rankas, indus, dulkėtus paviršius. Todėl tėvai turėtų mokyti vaikus nuo mažumės laikytis higienos, o susirgus ypač saugoti ligos plitimo.

Kasmet suserga apie šimtą šiauliečių
2013 metais Šiaulių mieste buvo registruoti 56 skarlatinos atvejai, 2014 metais – 85, 2015 metais  – 110, 2016 metais – 52. Pasak E. Švambarienės, didžioji susirgusiųjų vaikų dalis buvo ikimokyklinio amžiaus, t. y. 2-5 metų, lankantys ikimokyklinio ugdymo įstaigas. Iš 20 ikimokyklinio ugdymo įstaigų 12 lopšelių-darželių buvo registruoti 2 ir daugiau susirgimų. Tik 2 iš visų susirgusiųjų buvo nelankantys įstaigų vaikai.  

Skarlatina – tai oro lašelinė infekcija, kurią sukelia bakterija – A grupės beta hemolizinis streptokokas. Užsikrečiama nuo sergančiojo skarlatina arba sveiko bakterijų nešiotojo. Jie gali apkrėsti aplinkinius 3 savaites nuo ligos pradžios. Pradėjus gydymą antibiotikais, būklė greit gerėja ir ligonis tampa nebepavojingas jau trečią ligos dieną. Ligoniui kalbant, čiaudint, kosint, bakterijų su seilių lašeliais patenka į supančią aplinką ir nusėda ant maisto produktų, daiktų, todėl galima užsikrėsti ne tik įkvėpus sukėlėjo, bet ir vartojant apkrėstą maistą (ypač pieną ir jo produktus), naudojantis ligonio daiktais. Bakterijoms patekus į viršutinius kvėpavimo takus, sukeliamas uždegimas, kurio metu išsiskiria toksinės medžiagos. Toksinai apnuodija visą organizmą, sukelia bėrimą, limfmazgių uždegimą, pažeidžia širdies ir kraujagyslių bei nervų sistemas. Dažniausiai skarlatina serga 2-8 metų vaikai. Vaikai iki 1 metų serga retai, nes juos dar tebesaugo iš motinos nėštumo metu gautas imunitetas (jei motina sirgo šia liga). Dažniausiai sergama rudenį ir žiemą.

Ligos požymiai ir gydymas
Šiai ligai būdinga aukšta temperatūra – nuo 39 iki 40 laipsnių. Pasak gydytojos R. Švambarienės, pirmi ligos požymiai pasirodo skirtingai: po 1-7 (kartais 12) dienų nuo užsikrėtimo. Tiek laiko trunka vadinamasis inkubacinis (slaptasis) periodas.

„Skarlatina prasideda staiga pakilusia aukšta temperatūra, vaikui skauda gerklę, galvą, pilvą, pykina. Parausta, paburksta tonzilės, ant jų dažnai atsiranda apnašų, padidėja, pasidaro skausmingi kaklo limfmazgiai. Ant liežuvio atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po 2 dienų liežuvis nusivalo, o išryškėjus jo speneliams, jis pasidaro panašus į avietę. Maždaug po paros atsiranda bėrimas viso kūno, kiek gausesnis pažastyse, kirkšnyse, pakinkliuose, alkūnių linkiuose. Išberia smulkiomis raudonomis susiliejančiomis dėmelėmis. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras – tai vadinama skarlatinos trikampiu. Bėrimas laikosi nuo kelių valandų iki 8-10 dienų. Po išbėrimo praėjus kelioms dienoms jis nyksta, temperatūra mažėja. Antrą ligos savaitę kaklo, liemens, ausų, kojų ir rankų oda pradeda šerpetoti, delnų ir padų – smarkiai luptis. Tai trunka apie 10 dienų. Pasitaiko, kad šia liga susergama pakartotinai“, – aiškina gydytoja.

Specifinė skarlatinos profilaktika
Deja, bet skiepų nuo skarlatinos nėra. Paprastai šia liga susirgęs ligonis yra izoliuojamas nuo sveikųjų ne mažiau kaip 10 dienų. Jei nuo pirmos ligos dienos vartoja antibiotikus, po 3 parų jis jau yra nebepavojingas. Bendravusiems su ligoniu vaikus reikia stebėti 7 dienas. Tai, anot R. Švambarienės, ypač aktualu vaikų įstaigose, kurias lankė susirgusieji.

„Kiekvieną rytą susirinkusiems į stebimą grupę ar klasę vaikams medicinos darbuotojas turėtų išmatuoti kūno temperatūrą, pasižiūrėti gerklę, tonziles, liežuvį, įvertinti, ar vaikas neturi kitų nusiskundimų, ar nėra bėrimų ant kūno. Tą patį turėtų atlikti ir tėveliai namuose vaikams sugrįžus iš kolektyvo, kuriame yra susirgimų skarlatina. Jeigu šeimoje yra daugiau vaikų, t. y. brolių, sesių – mama turėtų pati stebėti savo vaikų sveikatos pokyčius, jeigu tokių atsirastų – laiku kreiptis į gydytoją ir vaiko neleisti į kolektyvą“, – pataria R. Švambarienė.

Be to, namuose ir vaikų kolektyve rekomenduojama prisilaikyti šių taisyklių: sergantį vaiką  rekomenduojama paguldyti atskirame kambaryje, patalpas vėdinti ne rečiau kaip du kartus per dieną ir drėgnai valyti dulkes, dažnai plauti grindis.

Ligonio indus, drabužius, rankšluosčius, nosines laikyti atskirai nuo sveikų žmonių daiktų, virinti, dezinfekuoti.

Slaugantis asmuo turi kuo dažniau plautis rankas su muilu, o kai vaikas pasveiksta, vieną mėnesį jam rekomenduojama nelankyti fizinio lavinimo pamokų.

Papildomų higienos priemonių imtis rekomenduojama ir ugdymo įstaigose: drėgnai valyti, plauti ir dezinfekuoti vaikų žaislus, indus, kitus įvairius paviršius.

Taip atrodo vaiko, sergančio skarlatina, burna. Liežuvis vietinės spalvos, atsiranda gelsvai baltų apnašų. Po paros atsiranda bėrimas – smulkios raudonos susiliejančios dėmelės. Veidas pasidaro ryškiai raudonas, pabalusi lieka tik oda ties nosimi ir smakras – tai vadinama skarlatinos trikampiu.
Linos ABROMAVIČIENĖS nuotr.