Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai aiškina, jog žiemos periodu, esant saulės ir šviesos stygiui bei šaltam orui, pasikeičia mitybos racionas. Todėl, anot sveikatos specialistų, esant šalčiams rekomenduojama valgyti kaloringesnius, šiltus patiekalus, gerti šiltus skysčius. Čia verta pirmenybę atiduoti sriuboms, troškiniams, valgyti produktus, kuriuose gausu angliavandenių. Perdirbti, išvalyti maisto produktai, kaip cukrus ir balti miltai, nenaudingi ne tik dėl greitai „tirpstančių“ angliavandenių, bet ir dėl to, kad neturi vitaminų ir mineralų, reikalingų organizmui. Lėtai „tirpstantys“ angliavandeniai – švieži vaisiai, daržovės, ankštiniai ir grūdai – turi sudaryti 2/3 jūsų dienos maisto dalies. Taip pat organizmui labai svarbios skaidulos, kurių galima gauti vartojant grūdus, daržoves, vaisius, riešutus, sėklas, lęšius, pupas. Skaidulos absorbuoja vandenį žarnyne ir taip skystina žarnose esantį maistą, palengvina jo praėjimą per virškinimo traktą. Vaisiuose ir daržovėse esančios skaidulos lėtina cukraus patekimą į kraują ir taip palaiko pastovų energijos kiekį organizme. Grūdų skaidulos neleidžia atsirasti vidurių užkietėjimui ir maisto puvimui (procesams, kurie yra pagrindinės virškinimo sutrikimų priežastys).
Nevartokite perdirbtų, perkeptų ir baltų rafinuotų miltų produktų!
Alkoholio, kavos, kokakolos ar pan. gėrimų reikia vengti, nes dėl jų žmogus greičiau atiduoda šilumą. Žiemą rekomenduojama mažiau vartoti pieno produktų, nes dėl jų ima formuotis gleivės, kurios trukdo organizmui kovoti su virusais. Mokslininkai nustatė, kad pienas yra žinomas kaip krūtų ir prostatos vėžio augimo skatintojas. Nereikėtų organizmo apsunkinti sunkiai virškinamu, greituoju maistu, neturinčiu pakankamai vertingų medžiagų ir vitaminų. Mitybos ekspertai taip pat siūlo žiemą valgyti kuo daugiau grūdinių kultūrų (ypač avižų), daržovių – moliūgų, pastarnokų, ropių, bulvių, brokolių. Šio tipo daržovės yra praturtintos vitaminu A ir C – stiprina imuninę sistemą ir padeda išvengti peršalimo ligų. Visiems žinoma, kad žiemą niekas negali prilygti česnakui – jis nepamainomas pajutus pirmuosius gripo simptomus ar esant gerklės infekcijai. Ankštiniai augalai neretai yra vadinami idealiu maistu sveikatai gerinti. Jie neturi daug riebalų, juose yra gausu proteino, angliavandenių ir skaidulų. Ankštinius augalus patartina dėti į sriubas, troškinius arba naudoti salotose. Tai nepakeičiamas vitaminų šaltinis veganams ir vegetarams. Nors žiemą nėra tokio didelio įvairiaspalvių vaisių ir daržovių pasirinkimo, tačiau ir šaltuoju metų laiku galima surasti sveikų ir skanių sezoninių produktų. Žiemą savo valgiaraštį papildykite citrusiniais vaisiais, granatomis, spanguolėmis, saliero šaknimis, raugintais kopūstais (C vitaminom šaltinis, probiotikas). Pastarieji išlaiko visas naudingas savybes ir medžiagas, gerai laikosi ir net manoma, kad turi priešvėžinių savybių. Probiotikų yra ir raugintų agurkų sultyse. Valgant tokį maistą, naudingosios bakterijos nukeliauja į žarnyną ir padeda natūralioms žmogaus bakterijoms susidoroti su žiemos iššūkiais sveikatai ir gerai savijautai.
Vieni svarbiausių vitaminų žiemą yra C, A, B6 ir E vitaminai
Organizmo atsparumui didinti, anot sveikatos specialistų, svarbūs vitaminai ir mineralai. Pavyzdžiui vitamino C šaltiniai yra švieži citrusiniai vaisiai, erškėtuogės ir šaltalankio uogos,rauginti kopūstai, brokoliai, žiediniai kopūstai, pomidorai, paprika, bulvės, špinatai, petražolės, javų ir sojos daigai.
A vitamino šaltiniai: paukštiena; jūros žuvys; kiaušiniai, pienas ir jo gaminiai; sviestas, geltoni ir oranžiniai vaisiai bei daržovės (pvz., morkos, paprika, bananai, persikai, abrikosai). B6 vitamino šaltiniai: paukštiena, jautienos kepenys, avižiniai dribsniai bei rudieji ryžiai, žalios daržovės, bulvės.
E vitamino šaltiniai: kruopos, kviečių daigai, rupių grūdų produktai, riešutai, avokadai, kukurūzai, žuvys, žirniai.
Atsparumą ligoms stiprina ir vanduo bei mineralinės druskos, pvz., kalcis, jodas, geležis, magnis, fosforas, natris. Kalcio šaltiniai: sardinės, soja, traškančios daržovės (lapiniai kopūstai, kopūstai, morkos, žiediniai kopūstai, brokoliai), riešutai, sėklos, pienas ir jo gaminiai.
Jodo šaltiniai: jūros žuvys, jūros gėrybės, pienas, kiaušiniai, mėsa (ne daugiau kaip 3 kartus per savaitę, nes širdies ligų, vėžio, ypač skrandžio ir žarnyno, rizika yra tiesiogiai proporcinga mėsos vartojimui. Kuo daugiau valgote mėsos, tuo daugiau kalcio netenka jūsų kaulai.).
Geležies šaltiniai: mėsos gaminiai (kepenys, inkstai, jautiena), rūpių miltų duona, bulvės, džiovinti abrikosai, sojų padažas.
Magnio šaltiniai: kviečių sėlenos, javai, žalios lapinės daržovės, sėklos.
Fosforo šaltiniai: riešutai, kiaušiniai, soja, pilnagrūdžiai javai.
Natrio šaltiniai: valgomoji druska, dauguma daržovių (pvz., pomidorai, bulvės, salotos) ir vaisiai (daugiausia bananai).
Tai, ką mes valgome bei geriame – sveiką ar nesveiką maistą, gėrimus – tiesiogiai veikia mūsų sveikatos būklę.
