Sušalusi, sužvarbusi oda tampa skausminga, šiurkšti, parausta, patinsta, gali net perštėti – visi šie nemalonūs požymiai signalizuoja apie galimą nušalimą. Respublikinės Šiaulių ligoninės Odos ir veneros ligų centro gydytoja dermatovenerologė Rita Sesickienė sako, jog kasmet žiemos metu tenka gydyti šalčio nugairintą pacientų odą. Dėl šalčio žmogaus oda ne tik parausta, pradeda šerpetoti, tačiau pasitaiko rimtų nušalimų, kurie sunkiai gyja, lieka gilūs randai, o kartais net prireikia chirurgų pagalbos. Todėl gydytojai dermatovenerologai sako, jog odą reikia saugoti ir tinkamai ją prižiūrėti.
Kaip atpažinti nušalimą?
Pasak gydytojos R. Sesickienės, ne visi žino, kas yra odos nušalimas ir kaip jis pasireiškia. O nušalimas įvardijamas kaip žemos temperatūros ar šalčio pakitimas bei odos sluoksnių pažeidimas.
Nušalimai yra skirstomi į tris laipsnius. Pavyzdžiui, pirmojo laipsnio nušalimai pasireiškia lengvu odos paraudimu, patinimu. Kartais paciento oda pamėlynuoja, tampa skausminga. Atsiradusios rausvos dėmės paprastai per kelias dienas natūraliai jų negydant išnyksta.
Kiek sunkesnis yra antrojo laipsnio nušalimas, kai pasireiškia tokie patys požymiai, kaip ir pirmojo laipsnio nušalimo atveju, tačiau nušalimų vietose jau po trijų dienų atsiranda pūslių, prisipildžiusių gelsvo ar rausvo skysčio. Toks antrojo laipsnio nušalimas po kelių savaičių sugyja, tačiau po to oda tampa žymiai jautresnė šalčiui ir kitiems dirgikliams.
Trečiojo laipsnio nušalimo metu atsiranda pūslės, kurios dažniausiai yra prisipildžiusios kraujingu skysčiu, aplink nušalimą esanti oda būna itin skausminga, patinusi. Po tokio nušalimo odos jautrumas sutrinka. Kai žmogus pagyja, dar ir po kelių savaičių jo oda lieka itin jautri.
„Trečiojo laipsnio nušalimo metu neretai būna pažeisti ir gilesni odos sluoksniai, gali atsirasti nekrozių. Koks nušalusios odos plotas išryškėja tik po kelių savaičių. Dažnai apmirusį odos plotą reikia pašalinti. Išskirtiniais atvejais prireikia net ir rankų ar kojų pirštų amputacijos. Su gilesniais nušalimais dažniau susiduria chirurgai“, – sako gydytoja R. Sesickienė.
Nuožvarbos pasireiškia net esant pliusinei temperatūrai
Nuožvarbos, anot gydytojos, dažniausiai pasireiškia, kai šaltis tiesiogiai veikia neuždengtas kūno vietas ilgesnį laiką. Tačiau kartais gali nuožvarbos atsirasti dėl šalto vėjo esant pliusinei temperatūrai.
Nuožvarbos gali atsirasti ne tik ant veido, bet ir kojų rankų, vėjo pažeidžiama gali būti ir ant šlaunų, sėdmenų sritis, ypač tada, kai žmonės ilgesnį laiką būna lauke su trumpomis striukėmis ar paltais, kurie neuždengia sėdmenų ir šlaunų. Tai aktualu ne tik dirbantiems lauke, bet ir sportuojantiems, važinėjantiems atviromis transporto priemonėmis.
„Pabuvę ilgiau tokiame ore ir sugrįžę į patalpą jaučiami panašūs į nušalimą simptomai. Pradeda skaudėti oda, atsiranda paraudimų, dėmių. Šie požymiai išlieka ilgai, o kai kada gali likti net visam gyvenimui. Po nuožvarbų odoje atsiranda įtrūkimų, žaizdelių, šerpetojimų, oda tampa sausa. Su tokiais atvejais dažniau susiduria dermatologai. Kasmet žiemos laiku sulaukiame po keletą pacientų, kuriems pasireiškė odos pakitimai dėl nuožvarbų“, – pasakoja gydytoja.
Šiais metais kol kas gydytoja R. Sesickienė dėl nuožvarbų negydė nė vieno paciento, tačiau praėjusių metų gruodį kreipėsi net keli tokie pacientai.
Nušalimų ir nuožvarbų gydymas
Pirmojo laipsnio nušalimo atveju paciento oda, anot gydytojos, dažniausiai atsistato savaime, specialaus gydymo nereikalauja. Tačiau kai yra gilesni nušalimai labai dažnai prireikia medikų pagalbos.
„Dėl rimtų nušalimų pacientai kreipiasi į chirurgus, o dermatovenerologai dažniau gydo pacientus, nukentėjusius dėl nuožvarbų. Daugelis net neatpažįsta šalčio ar nuožvarbų pagal simptomus, todėl nekreipia dėmesio manydami, jog laikui bėgant šie simptomai pradings. Tačiau kai odos deginimai ir perštėjimai bei atsiradusios skausmingos pūslės greit nedingsta, tada jau patys ieško medikų pagalbos. Tokiems pacientams būtinas gydymas“, – aiškina gydytoja.
R. Sesickienė pastebi, jog gilesni nušalimai ar nuožvarbos sunkiau gyja.
Patarimai kaip nesušalti
Žiema dar tik įpusėjo, todėl nušalimų rizika nemažėja. Gydytoja dermatovenerologė aiškina, jog nušalimai atsiranda ne tik dėl oro pokyčių bei organizmo reakcijų į šaltį, bet ir dėl netinkamos aprangos žiemą. Pasak R. Sesickienės, išėjus į lauką spaudžiant šaltukui būtina šiltai apsirengti, rinktis batus, kurie nespaustų. Būtina rinktis drabužius, kurių viršutinis sluoksnis neperpučiamas vėjo. Reikėtų pasirūpinti ir kremais, kurie saugo odą nuo šalčio.
„Riebiu kremu reikia tepti atviras kūno vietas dar prieš einant į lauką. Taip pat žiemą rekomenduojama dažniau naudoti drėkinamuosius kremus ir vakare einant miegoti, kad oda neišsausėtų. Žmonės turėtų atkreipti dėmesį, jog šaltuoju metų laiku reikia įsigyti kremų, kurių sudėtyje nėra vandens“, – pataria gydytoja.
Gydytoja R. Sesickienė rekomenduoja atkreipti dėmesį ir į oro sąlygas, nes jei lauke drėgna ir šalta, nušalimų rizika didėja. Be to, būnant ilgiau lauke reikėtų būti gerai pavalgiusiam.
Nušalimų grėsmė didesnė ir sergantiems lėtinėmis ligomis. Ypač ši problema aktuali sergantiems kraujagyslių ir širdies ligomis, nes kraujagyslės labai reaguoja į šaltį. Išvargę ir išsekę po operacijų ar lėtinių ligų greičiau sušąla, todėl tokie žmonės žiemą turėtų vengti ilgų pasivaikščiojimų, kai labai šalta.
Kol kas Odos ir veneros ligų centre pacientų, nukentėjusių nuo šalčio, nėra, tačiau, anot gydytojos R. Sesickienės, tikėtina, jog pacientų dėl šalčio nugairintos odos padaugės vasarį.
