Žiemą čiuožyklomis virtę šaligatviai, apledėję laiptai, nebarstyti keliai – visa tai smarkiai padidina traumų riziką, o žiemos pramogos lauke vaikams neretai baigiasi nemalonumais – įvairiomis traumomis. Žinoma, tai nereiškia, kad šaltuoju metų laiku būtina sėdėti namuose, tačiau atpažinti traumą ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą, anot  Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistų, yra pravartu.

Vaikų traumos. Ką reikėtų žinoti tėvams?
Visuomenės sveikatos specialistai sako, jog tik nuolatinis kalbėjimas ir aiškinimas vaiką išmoko atsakomybės ir savisaugos. Tėvai privalo sukurti vaikui saugią aplinką tiek namuose, tiek nuolatos stebėti jį išleidę į lauką, o vyresnius vaikus išmokyti atsargiai elgtis gatvėje. Žinoma, tai nereiškia, kad šaltuoju metų laiku reikia sėdėti namuose, tačiau atpažinti traumą ir mokėti suteikti pirmąją pagalbą privalu kiekvienam tėveliui.

Žiemą geriausia skubėti lėtai
Esant permainingiems orams, gatves padengus plikledžiui, būna ne tik sunku vaikščioti, bet ir eismo sąlygos tampa sudėtingos, padaugėja eismo įvykių, kai sužalojama vis daugiau pėsčiųjų, iš kurių nemažai vaikų. Jie perėjose jaučiasi itin drąsiai ir į kelią išbėga staiga, kai automobilio, esant slidžiai kelio dangai, sustabdyti beveik neįmanoma. Itin svarbu išmokyti vaikus tinkamai elgtis zebro juosta pažymėtose ir reguliuojamosiose pėsčiųjų perėjose bei sankryžose. Vaikas turi žinoti, kad norėdamas pereiti gatvę pirmiausia turi sustoti, iš pradžių pažiūrėti į kairę, paskui į dešinę, tada dar kartą į kairę ir įsitikinęs, kad kelias laisvas, eiti per gatvę. Vaikai nuo gimimo linkę mėgdžioti, taip jie mokosi, todėl labai svarbu, kad suaugusieji, ypač tėvai, rodytų jiems gerą pavyzdį, nes vaikai mato bei mėgdžioja ir pageidautinus ir nepageidautinus suaugusiųjų elgsenos modelius, todėl ir eidami pėsčiomis ir važiuodami dviračiu arba automobiliu vaikams rodykite tik gerą pavyzdį!

Galimos traumų priežastys
Viena dažnesnių traumų priežasčių yra nepatogi avalynė. Vaikų avalynė turi būti tokia, kad būtų sudarytos tinkamos sąlygos pėdai normaliai vystytis, o kojos būtų apsaugotos nuo meteorologinių faktorių: drėgmės, šalčio, taip pat mechaninių traumų. Gera avalynė turi būti minkšta ir lengva, gerai ventiliuotis. Svarbu, kad padas nebūtų lygus, geriausia – šiurkštaus reljefo, padedančio užtikrinti stabilumą. Avalynė turi būti patogi: nei per laisva, nei per ankšta, elastingu padu. Esant kietam padui, silpnėja čiurnos sąnarys, mažėja pėdos išlinkimo kampas, raumenų funkcija. Avalynės pakulnė turi būti plati, priekinė dalis – laisva ir reikiamo aukščio. Žaidimams nepritaikytos priemonės. Traumos vaikų gali tykoti ir ant kalniuko, prie namų. Susižalojama, kai žiemos šėlionėms pasirenkama netinkama vieta ar netinkamas inventorius, pavyzdžiui, kai sėdint ant padangos ar užsigulus ant lentos, čiuožiant nuo kalniuko atsitrenkiama į kitą pramogautoją, medį ar panašiai. Todėl būtina dėvėti šalmą ir kitas apsaugos priemones, tokias kaip alkūnių bei riešų apsauga.

Pramogos ant ledo
Kokia šalta žiema bebūtų, ledas ant vandens telkinių būna nevienodo storio. Ledas laikomas tvirtu, kai jo storis siekia 7 cm. Toks ledas jau išlaiko žmogų, tačiau kad išlaikytų grupę žmonių, jo storis turi būti ne mažesnis kaip 15 cm. Ant ežero toks ledo storis susidaro per 5–8 dienas, kai vidutinė paros temperatūra yra 10 laipsnių žemiau nulio ir nesninga.
Jei pamatėte įlūžusį vaiką, veikite greitai ir ryžtingai, nes tokiu oru vandenyje greitai sušąlama, o permirkę drabužiai neleidžia ilgai išsilaikyti vandens paviršiuje. Šaukite įlūžusiajam, kad skubate į pagalbą ir nedelsdami iškvieskite kvalifikuotą pagalbą. Suaugusieji turėtų įvertinti šios pramogos riziką ir nepalikti vaikų vienų ant vandens telkinių!

Nušalimai
Kartais šaltas oras, vėjas, drėgmė gali sukelti kūno atšalimą, nušalimus, nuožvarbas. Kad šie nemalonumai nesugadintų nuotaikos, anot visuomenės sveikatos specialistų, reikia žinoti buvimo šaltame ore taisykles:  jei oras labai atšąla ir pučia stiprus vėjas, eikite į lauką tik esant būtinybei, tam, kad sulaikytume kūno šilumą, turime atitinkamai apsirengti: vaikai turi dėvėti kepurę, šaliką, pirštines, drabužius ilgomis rankovėmis iš natūralių pluoštų (apatinius, prigludusius prie kūno), kelis sluoksnius platesnių drabužių, vėjui ir vandeniui nelaidžius viršutinius drabužius, vandeniui nelaidžius batus.

Kai lauko temperatūra gerokai žemiau nulio, iškyla nušalimų grėsmė. Nušalimo pasekmės priklauso nuo jo laipsnio. Net ir paprastos veido, rankų ar kojų nuožvarbų pasekmės išlieka visą gyvenimą. Nužvarbusias vietas, kaskart paspaudus net ir nedideliam šaltukui ima niežėti, perštėti, jos parausta.

Nušalimo požymiai: kurios nors kūno dalies nejautrumas (sustingimas), staigus odos pabalimas, virpėjimas, odos paraudimas (šviesiaodžių) arba papilkėjimas (tamsiaodžių), atsiradusios pūslės, tinimas, pažeistų vietų nejautrumas skausmui, išbalusi, pageltusi, vašką primenanti oda.

Sumušimai
Tai dažniausiai pasitaikanti trauma, kurios priežastis gali būti kritimas. Sumušimui būdingas minkštųjų audinių sužalojimas ir kraujagyslių plyšimas bei kraujo išsiliejimas į aplinkinius audinius kraujosruva. Jei kraujas išsilieja giliau, tarp raumenų, mėlynės nesimatys, bus skausmas, patinimas.

Mėlynė laikoma didele, jei yra paties žmogaus delno dydžio. Didelės mėlynės sunkiau rezorbuojasi, patekus infekcijai – gali supūliuoti. Pajutus tvinkčiojimą, pulsavimą, skausmą, paraudimą sumušimo vietoje reikia kreiptis į gydytoją. Kita didelės mėlynės komplikacija – krešuliai, kurie nesirezorbuoja, čiuopiant jaučiami guzeliai. Tuomet reikalinga fizioterapija, o kartais net chirurgo pagalba.

Anot specialistų, jei sumušama galva ar pilvas – taip pat reikia šaldyti, tuo pačiu stebint žmogaus savijautą. Sumušus galvą, gali atsirasti pykinimas, vėmimas, silpnumas, mieguistumas, nedidelė temperatūra – tai smegenų sutrenkimo požymiai. Stipriau sumušus pilvą gali būti pažeisti vidaus organai, prasidėti pavojingas gyvybei vidinis kraujavimas – atsiranda blyškumas, ryškus silpnumas, galvos svaigimas, galimas sąmonės netekimas. Pastebėjus šiuos požymius reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją!

Kad ir kokia trauma bebūtų, tik medikai gali tinkamai įvertinti nukentėjusiojo būklę, todėl tėvai, vaikui patyrus traumą, neturėtų dvejoti kreiptis pagalbos į medikus.

Parengta pagal Šiaulių visuomenės sveikatos biuro informaciją