Ko gero, tik naujasis Darbo kodeksas-socialinis modelis sukėlė ne mažiau audrų Lietuvoje kaip kelerius metus svarstytas, taisytas, atmetinėtas ir galop priimtas Pagalbinio apvaisinimo įstatymas.
Nors tik rugsėjį Seimas priėmė šį įstatymą su visais Respublikos Prezidentės pasiūlymais, įtvirtino nuostatas, kurios atvertų galimybes pasinaudoti medicinos mokslo patvirtintais nevaisingumo gydymo metodais, tausotų moters ir vaiko sveikatą, neribotų embrionų skaičiaus ir užtikrintų jų apsaugą bei galimybę užkirsti kelią sunkioms genetinėms ligoms, vienas pirmųjų naujojo Seimo darbų buvo jį taisyti.
Pagalbinio apvaisinimo įstatymas jau yra, tačiau aistros dėl jo nerimsta – priimti ar nepriimti vienokias ar kitokias pataisas ir pan. Juolab kad Lietuvoje šis įstatymas jau liečia kas šeštą, o ateityje – gal ir kas antrą šeimą.
Spręsti turėtų profesionalai
Šiaulių centro poliklinikos gydytoja akušerė-ginekologė Asta Damkuvienė sako, kad su nevaisingumo problema susiduria daug šeimų. „Lietuvoje kas šešta šeima negali susilaukti vaiko – yra apie 50 tūkstančių tokių šeimų. Kadangi žinau šalių, kurios net du kartus šeimai kompensuoja pagalbinį apvaisinimą, nes dažniausiai iš karto dirbtinis apvaisinimas duoda rezultatų tik 30 procentų moterų. Laukiame, kada ir Lietuvos valstybinės gydymo įstaigos galės teikti pagalbą tokioms šeimoms“, – aiškina A. Damkuvienė. Gydytojos manymu, dėl tokių šeimų gydymo, apvaisinimo subtilybių turėtų spręsti ne valdžios atstovai, o medikai profesionalai, kurie geriausiai šį darbą išmano: „Juk medikai nesikiša į valstybės ūkio, energetikos planavimą, todėl galvoju, kad ir valdžia neturėtų kištis į medikų darbą.“
Moters teisė apsispręsti
Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos vadovas Linas Rovas teigia, kad turi būti palikta moters teisė apsispręsti. „Esame išsivysčiusi Europos valstybė ir mes turime eiti koja kojon su pažanga. Nevaisingų šeimų labai daugėja, ši problema neaplenkia ir Lietuvos, ir šiauliečių. Be to, manoma, kad nevaisingų šeimų dar daugės. Gali būti, kad sulauksime tokio laiko, kai pusė šeimų negalės turėti vaikų“, – liūdnas prognozes vardija L. Rovas.
Jis nuogąstauja, kad be dirbtinio apvaisinimo lietuvių tauta laikui bėgant išmirtų, nes šiais laikais pagalbinis apvaisinimas, kuriam alternatyvos nėra, yra net būtinas. „Dėl gimstamumo problemos kalta pati valstybė, kuri net ir sveikų šeimų neskatina susilaukti daugiau vaikų, nes šiuo metu mokomos mažos motinystės pašalpos, daugelis bijo nėštumo metu prarasti savo darbo vietą. Kad vaikas šeimai nesukeltų materialinių rūpesčių, pasirūpinti turėtų valstybė“, – teigia gydytojas L. Rovas.
Turėtų būti kompensuojama
Kartu A. Damkuvienė pripažįsta, jog bet kokiu atveju moters organizmas dirbtinio apvaisinimo metu patiria įvairiausių komplikacijų, kurios žaloja sveikatą. Tačiau šiam žingsniui ryžtasi pati moteris.
„Pagalbinio apvaisinimo grėsmės niekur nedings. Nėra nė vieno vaisto, kuris nekeltų nepageidautino poveikio, taip pat nėra nė vienos operacijos, kuri nekeltų šimtu procentų komplikacijų. Tai priklauso nuo kiekvieno organizmo. Tačiau kalbėti reikia apie tai, kad jei žmogus moka sveikatos draudimą, tai bent šios procedūros jam turėtų būti kompensuojamos“, – pabrėžia gydytoja.
Šiuo metu pasinaudojusios dirbtinio apvaisinimo galimybe šeimos auginti antrą vaiką nesiryžta. Motyvuodami, kad jiems tokie bandymai per daug kainuoja. Pagalba nevaisingoms šeimoms, anot gydytojų, apgailėtina.
„Turiu pacienčių, kurios dabar augina vaikučius po dirbtinio apvaisinimo. Klausiu aš jų, kodėl nesiryžta auginti antro vaikelio, tai išgirstu, kad antram vaikui nėra pinigų. Labai gaila klausyti tokių pacienčių. Tikriausiai daugelis gydytojų pasakytų, jog normali šeima yra ta, kurioje auga mažiausiai trys ar daugiau vaikų“, – teigia A. Damkuvienė.
