Vakar Respublikinėje Šiaulių ligoninėje vyko spaudos konferencija, kurios metu buvo pristatytas naujas kalbinės audiometrijos tyrimas, pasikeitusi klausos aparatų įsigijimo tvarka bei dažniausios klausos sutrikimų priežastys.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas, gydytojas otorinolaringologas Audrius Blauzdžiūnas kartu su gydytoja otorinolaringologe-surdologe dr. Alina Kuzminiene pristatė klausos sutrikimų gydymo galimybes ligoninėje.
Klausos sutrikimų priežastys
Klausos sutrikimų priežastis medikai skirsto į dvi grupes: įgimtas ir įgytas. Pasak gydytojo A. Blauzdžiūno, įgimtos klausos sutrikimo priežastys dažniausiai būna infekcinės ligos, kai nėštumo metu moteris perserga, pavyzdžiui, raudonuke, toksiplazmoze, kitomis ligomis. Taip pat vaiko klausą gali pabloginti ir vaistai, kurie buvo vartojami nėštumo metu ir tai sutrikdė vaisiaus vystymąsi.
A. Blauzdžiūno teigimu, vaiko klausą pažeisti gali ir gimdymo traumos, genetiniai sutrikimai ar paveldimos ligos. Įgytos klausos sutrikimų priežastys atsiranda gyvenimo eigoje. Gydytojas A. Blauzdžiūnas sako, kad gana dažnai klausos sutrikimus sukelia negydomos ausies infekcijos, kurios pereina į ausies uždegimus. Taip pat klausai gali pakenkti kitos infekcijos, gripo virusas, aterosklerozė, širdies ir kraujagyslių ligos, cukrinis diabetas, galvos smegenų ligos.
„Didelį poveikį klausai turi ir triukšmas. Triukšmo traumos skirstomos į dvi dalis: akustinė trauma, kai patiriama staiga ir dėl to pažeidžiamas ausies būgnelis, atsiranda kraujosruvų. Tokio triukšmo išvengti net yra sunku. Kita triukšmo trauma įvardijama, kai žmogus patiria nuolatinį triukšmą, kuris palaipsniui nuvargina klausą. Todėl visiems rekomenduojame, pajutus pirmuosius klausos sutrikimus, kreiptis į savo šeimos gydytoją. Jei problema rimta, pacientui bus paskirta specialistų konsultacija“, – aiškina gydytojas A. Blauzdžiūnas.
Be to, gydytojas pastebi, jog dažnai dėl klausos sutrikimų kalti yra patys pacientai, nes nemoka prižiūrėti ausų. Didžiausia klaida – ausų valymas krapštukais, kurie ausų neišvalo, o priešingai – pridaro problemų, po kurių reikalinga gydytojo pagalba.
Anot A. Blauzdžiūno, visi mechaniniai ausies dirginimai kelia pavojų mūsų klausai. Geriausias būdas valyti ausis, jas plauti vandeniu.
Nustatys, kaip žmogus girdi
Į Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyrių pacientai patenka, kai šeimos gydytojas paskiria detalesnį ausų ištyrimą. Įvertinę klausos sutrikimų priežastis, gydytojai atlieka otolaringologinį tyrimą bei kitus kompleksinius tyrimus, siekiant kuo efektyviau užfiksuoti klausos problemos lygį. Nuo naujų metų atsiras naujas kalbinės audiometrijos tyrimas, kuris iki šiol buvo taikomas tik didžiuosiuose miestuose.
„Dabar Šiauliuose, atlikus detalesnį ištyrimą ir pacientui nustačius lėtinį klausos sutrikimą, yra skiriamas klausos aparatas atsiradusiai klausos problemai šalinti. Kai yra nustatomas ūminis klausos sutrikimas, taikomas medikamentinis gydymas. Pacientai, kuriems buvo pritaikytas medikamentinis gydymas, yra toliau stebimi. Jei ūmaus klausos sutrikimo išgydyti nepavyksta per šešis mėnesius, tokie pacientai reabilituojami taikant klausos aparatus. Manau, jog naujas tyrimas mūsų ligoninėje garantuos detalesnį klausos ištyrimą. Be to, jau medicinos algoritmais įrodyta, kad kalbinės audiometrijos tyrimas labai efektyvus. Mes turėjome galimybę nustatyti kalbos slenkstį, nuo kada žmogus pradeda girdėti. O kalbinė audiometrija padės nustatyti, ne tik ką žmogus girdi, bet ir kaip jis girdi“, – aiškina dr. A. Kuzminienė.
Nuo kitų metų kalbinės audiometrijos tyrimas bus privalomas skiriant pacientui klausos aparatą. Be to, gydytojas, atlikęs kalbinės audiometrijos tyrimą, galės parinkti tinkamesnį klausos aparatą, o tolimesnio gydymo etape šio tyrimo pagalba bus vertinamas klausos sutrikimo gydymo efektyvumas.
Daugėja besiskundžiančių pablogėjusia klausa
Pasak dr. A. Kuzminienės, dažniausiai į Šiaulių gydytojus kreipiasi pacientai, kuriems pakitusi klausa yra dėl amžiaus, nors pasitaiko ir dėl triukšmo bei kitų klausos sutrikimų priežasčių.
„Per mėnesį konsultuoju apie šimtą pacientų, turinčių klausos sutrikimą. Stebime, kad kreipiasi vis daugiau jaunesnių žmonių dėl lėtinių klausos sutrikimų. Prie šių susirgimų skaičiaus augimo prisideda pažengusi medicina. Šiuo metu yra labai daug naujagimių, kurie anksčiau neišgyvendavo. Dabar šie mažyliai, neretai persirgę rimtomis ligomis, yra kamuojami komplikacijų, jie kenčia ir dėl klausos sutrikimų. Vyresniems žmonėms atsiradę klausos sutrikimai neretai siejami ir su netinkamu gyvenimo ritmu, per garsios muzikos klausymu. Kadangi daugėja vyresnio amžiaus žmonių, tai daugėja ir neprigirdinčiųjų skaičius“, – sako gydytoja A. Kuzminienė.
Tačiau gydytojų otorinolaringologų darbo praktikoje yra labai daug gražių pavyzdžių, kai galima pasidžiaugti gydymo rezultatais. Vienas išskirtinesnių, anot A. Kuzminienės, kai klausos aparatas yra uždedamas mažam 7–8 mėnesių vaikeliui, kuris tuoj labai gražiai reaguoja į garsą. Tada džiaugsmo ašaras lieja ir tėvai. „Džiaugiamės ir didžiuojamės visais savo teigiamais gydymo rezultatais, kurie motyvuoja dirbti toliau“, – sako A. Kuzminienė.
Klausos aparatus parinks specialistai
Iki šio daugelis turinčių klausos sutrikimų šiauliečių klausos aparatus įsigydavo patys ir vėliau už juos prašydavo Šiaulių teritorinės ligonių kasos kompensacijos. Tačiau buvo labai įvairių situacijų, kai žmonės įsigydavo netinkamų aparatų ir vėliau jie reikšdavo nepasitenkinimą medikams.
Nuo sausio 1 dienos bus taikoma kitokia tvarka.
Anot Šiaulių teritorinės ligonių kasos Kontrolės skyriaus vedėjos Dalios Ozolienės, tvarka bus paprastesnė, o klausos aparatai pacientams bus išduodami, kaip ir kitos ortopedijos priemonės. Be to, po pertvarkos juos parinks specialistai.
„Ligoninėje bus taikomas papildomas tyrimas, po kurio gydytojas pateiks pacientui išrašą klausos aparatui gauti. Įstaigose, kurios yra pasirašiusios sutartis su Teritorinėmis ligonių kasomis, pacientui bus suteikta galimybė išsirinkti klausos aparatą, o perkant brangesnį – sumokėti tik skirtumą. Įstaigos, kurios prekiaus klausos aparatais, privalės parduotus klausos aparatus prižiūrėti visą garantijos laikotarpį, todėl pacientai galės būti ramūs. O jei pacientui pablogės klausa, jis vėl galės kreiptis į specialistą, kuris spręs, ar tam pacientui reikia keisti klausos aparatą“, – aiškina D. Ozolienė.
Iki šiol pacientai laukdavo klausos aparatų eilėse. Kai kurie pacientai yra laukę net dvejus metus. Dabar iškart bus taikoma pacientams kompensacija už aparatą juos pardavinėjančiose įstaigoje.
Dr. A. Kuzminienė sako, kad per mėnesį jai tenka konsultuoti apie šimtą pacientų, turinčių klausos sutrikimų.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
Respublikinės Šiaulių ligoninės Ausų, nosies, gerklės ligų skyriaus vedėjas, gydytojas otorinolaringologas A. Blauzdžiūnas sako, kad dažnai klausos sutrikimai atsiranda dėl pačių žmonių kaltės: daugelis nemoka jų valyti, o susirgę per vėlai kreipiasi pagalbos į medikus.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
