Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas informuoja, kad 45-osios savaitės (lapkričio 7–12 d.) duomenimis Šiaulių apskrities administracinėje teritorijoje padidėjo sergamumas ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis bei registruotas vienas gripo atvejis. Per savaitę bendras Šiaulių apskrities sergamumo gripu rodiklis padidėjo nuo 25,6 iki 31,3 atvejo 10 tūkstančių gyventojų. Didžiausias sergamumas užregistruotas Šiaulių mieste, mažiausias – Šiaulių rajone. Iš visų susirgusiųjų daugiausia serga vaikai (69,89 proc.). Praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu Šiaulių apskrityje sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis buvo mažesnis ir siekė 22,0 atvejus 10 tūkstančių gyventojų per savaitę, gripo atvejų neregistruota.

Sergamumas auga visoje šalyje
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS (ULAC) centro medikai informuoja, jog sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis padidėjo visoje Lietuvoje. 45-ąją šių metų savaitę bendras Lietuvos sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis buvo 52 atvejai, tenkantys 10 tūkst. gyventojų. Pernai tuo pačiu metu sergančiųjų buvo šiek tiek mažiau – 50,6 atvejo 10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir peršalimo ligomis rodiklis šių metų 45-ąją savaitę registruotas Šiaulių administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus administracinėje teritorijoje.

Visoje Lietuvoje 45-ąją metų savaitę dėl gripo į ligoninę buvo paguldyti 3 asmenys.

Daugiausia serga vaikai
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vedėjo pavaduotoja Rita Švambarienė sako, kad dažnai sergantys nesilaiko rekomendacijų gydytis namuose. Ypač ši problema aktuali ugdymo įstaigose.

„Dažniausiai ir didžioji dalis sergančiųjų peršalimo ligomis yra moksleiviai ir lopšelių-darželių vaikai. Siekiant sumažinti šiose įstaigose sergamumą, reikia sergančiųjų nelankyti ir drausti, kad kiti sergantys nelankytų ir nenešiotų infekcijos. Tačiau peršalimo ligos vis dar sunkiai valdomas procesas. Ypač tai stebime mokyklose, kur kasdien ateina daug vaikų ir kiekvienas sergantysis atsineša savo ligos sukėlėją ir taip apsikeičia vienas su kitu, todėl sergamumas mokyklose nevaldomai didėja. Ta pati situacija yra stebima ir suaugusiųjų kolektyvuose. Niekam jau nėra paslaptis, kad susirgę suaugusieji eina į darbus. Tačiau reikia suprasti, kad sloguojantys, kosintys ir čiaudintys yra infekcijos šaltiniai ir jie platina susirgimą“, – sako R. Švambarienė.

Pataria gydytis namuose
Viena iš priemonių, siekiant užkristi kelią šių ligų plitimui, anot gydytojos E. Švambarienės, tai sergančiojo izoliacija namuose. Daugelis teisinasi, jog serga tik paprasčiausia sloga, tačiau R. Švambarienė sako, jog ir sloga ar bet koks kitas peršalimo simptomas gali būti gripo pradžia. Todėl nekreipti dėmesio į ligos siunčiamus signalus nederėtų.

„Patalpoje, kur yra daug žmonių ir vienas sloguojantis, kuris skleidžia bakteriją ar virusą (dažniausiai virusinės kilmės būna peršalimo susirgimai), užkrečia šalia esančius. Todėl rekomenduojame sergantiems naudoti medicinines kaukes. Tačiau sloguojant ir čiaudint su medicinine kauke nepatogu. Todėl geriausia būtų gydytis namuose“, – sako R. Švambarienė.

Tačiau, pasak R. Švambarienės, ir namuose reikėtų stengtis laikytis atokiau nuo šeimos narių, kad neužsikrėstų, laikytis higienos, stengtis greičiau pagyti.

„Viena svarbiausia gydymo priemonė – patalpų vėdinimas. Tai reikėtų daryti ne tik įstaigose, bet ir namuose, nes vienas sergantis užteršia patalpos orą. Reikia ir dažnai plauti rankas, siekiant apsisaugoti nuo peršalimo ligų, nes kosėdami užteršiame rankas, o po to ir kitus paviršius juos čiupinėdami“, – aiškina R. Švambarienė.

Į medikus kartais kreipiasi ir dėl slogos
Pasak R. Švambarienės, žmonės vis dar yra įpratę, kad sunegalavus pas juos į namus vyksta gydytojas ar greitosios pagalbos komanda. Tačiau vis dažniau šeimos gydytojai vadovaujasi praktika, kai teikia konsultacijas telefonu, nes, pavyzdžiui, lengvesnės peršalimo ligos formos, nesergant gretutinėmis ligoms, greitai persergamos namuose.

„Jei suserga kūdikiai ar maži vaikai, tada jau net būtina pasikonsultuoti su gydytojais, kad vėliau nebūtų rimtų ligos komplikacijų. Nes patys mažiausieji ypač pažeidžiami“, – sako gydytoja.

Jau prasidėjo gripo sezonas. Nors šiuo metu serga tik pavieniai žmonės, medikai rekomenduoja aktyviai skiepytis. Labiausiai gripas pavojingas, kai skelbiama gripo epidemija ir tada labai greitai ši liga plinta. Tačiau gripo susirgimų beveik kasmet daugiausia diagnozuojama sausio ar vasario mėnesį.

„Šiemet labai daug žmonių skiepijosi nuo gripo. Tam tikriausiai įtakos turėjo ir medikų skatinimo priemonė dėl gripo vakcinacijos. Tačiau dažniausiai skiepijasi tie patys pacientai, kurie jau eilę metų skiepijosi. Jau nemokama vakcina Šiauliuose baigiasi, tačiau yra galimybė pasiskiepyti mokama vakcina, ką ir raginame padaryti“, – sako R. Švambarienė.