Nuo 1991 metų lapkričio 14-ąją yra minima Pasaulinė diabeto diena. Artėjant šiai datai „Šiaulių naujienos“ kalbina Respublikinės Šiaulių ligoninės Moters ir vaiko klinikos direktoriaus pavaduotoją, gydytoją endokrinologę Margaritą Valūnienę. Gydytoja nuogąstauja, kad sergančių vaikų cukriniu diabetu kasmet vis daugėja. Vien Šiauliuose per metus registruojama po 6-12 naujų atvejų. Vis didėjantys skaičiai verčia sunerimti, todėl gydytojai siekia atkreipti ir tėvų dėmesį, nes, pasak M. Valūnienės, jau nuo kūdikystės reikėtų pradėti rūpintis mažųjų sveikata ir vengti saldžių gėrimų, sulčių bei saldumynų.

Daugėja sergančių pirmojo tipo cukriniu diabetu
Nuo šių metų pradėta aktyviai registruoti ir sekti, kiek tiksliai per metus suserga vaikų pirmojo tipo diabetu. Lietuvoje, pasak M. Valūnienės, 15-16 vaikų sergamumas diabetu tenka 100 tūkstančių gyventojų. Ankstesniais metais buvo susirgimų fiksuojama du kartus mažiau (7-8 tenkantys 100 tūkstančių gyventojų).

„Lyginant su Skandinavijos šalimis, iš kurių Suomija lenkia vaikų sergamumo skaičiais visas šalis, Lietuva tokio lygio dar nepasiekusi. Pas mus situacija geresnė, tačiau kaip bebūtų liūdna, kasmet susirgimų pirmojo lygio diabetu daugėja. Šiauliuose ir aplinkinėse Šiaulių teritorijose per metus cukriniu diabetu suserga 6-12 vaikų“, – sako M. Valūnienė.
Ypač greitai įsisavinami angliavandeniai – sultys, vaisiai, saldumynai, daugelio manymu, yra pagrindinė cukrinio diabeto ligos atsiradimo priežastis. Tačiau, anot M. Valūnienės, visgi tokie spėjimai nėra mediciniškai įrodyti, nes dažniausiai susirgimo priežastis slypi giliau ir pirmojo lygio diabetas įvardijamas kaip autoimuninės sistemos sutrikimas.

„Gali būti, kad dėl pačių įvairiausių priežasčių yra užvedami vaiko autoimuniniai procesai, dėl to pradedama naikinti kasa ir vaikas suserga diabetu, todėl aiškios priežasties nėra“, – sako gydytoja.

Antrojo tipo diabetą lydi nutukimas
Gydytoja endokrinologė M. Valūnienė sako, jog dažniausiai antrojo tipo diabetas yra vyresnio amžiaus žmonių liga, kurios priežastimi tampa antsvoris. Tačiau antrojo tipo diabetas pasitaiko ir paaugliams, taip pat turintiems labai ryškų antsvorį.

„Besaikis saldumynų vartojimas sveikatos neduoda, todėl reikėtų susirūpinti savo sveikata. Šiauliuose antrojo tipo diabetu sergančių vaikų nėra, nors daug vaikų ir paauglių kenčia dėl antsvorio problemų, todėl tikėtina, kad jie sirgs ateityje. Antrojo tipo diabetu sergančiųjų tik nežymiai daugėja. Pirmojo tipo cukrinis diabetas – tai autoimuninė liga, kai organizmas nepasigamina reikiamo insulino. Šis susirgimas skiriasi nuo antrojo tipo diabeto, kuris pasireiškia esant dideliam antsvoriui, kai organizmas insulino pasigamina, tačiau jau nebepajėgia pats jo panaudoti. Antrojo tipo diabetas gydomas medikamentais, siekiant gerinti turimo insulino jautrumą“, – cukrinio diabeto tipų skirtumus aiškina M. Valūnienė.

Ligą išduoda besaikis noras gerti
Pirmasis diabeto ligos požymis, anot gydytojų, yra troškulys. Susirgęs vaikas daug geria skysčių, ima viską, kas po ranka papuola. Šiai ligai būdingas dažnas gausus šlapinimasis, svorio kritimas, silpnumas. Kai kraujyje kyla gliukozės lygis, atsiranda daugiau ligos simptomų. Dėl cukrinio diabeto gali atsirasti ir perdėtas noras valgyti, tada žmogus nutunka – organizmas kaupia atsargas.

„Kai vaikas serga cukriniu diabetu, tai jis dažniausiai savo troškulį malšina tik vandeniu. Yra vaikų, kurie ir šiaip dažnai mėgsta atsigerti, bet jie dažnai geria ir sultis, mineralinį. Kai jau yra nuspėjamas diabetas, tada vaikas dažniausiai troškulį malšina vandeniu. Toks vaikas per parą gali išgerti net 4-5 litrus vandens. Be to, sergantys diabetu vaikai daug vandens geria ir naktimis, padažnėja šlapinimasis, krenta jų svoris“, – sako M. Valūnienė.

Tačiau kartais gali būti cukrinis diabetas ilgą laiką nepastebimas, nes ši liga neturi labai ryškių simptomų. Šia liga susirgęs vaikas, pasak gydytojos M. Valūnienės, gali net dažniau pradėti sirgti infekcinėmis ligomis, o gretutinės ligos užmaskuoja pirmojo tipo diabeto pradžią.

„Mes visada akcentuojame, kad jei atsirado dvejonės tėvams ar šeimos gydytojui, jog galbūt vaikas serga cukriniu diabetu, būtina cukraus ir šlapimo tyrimus daryti nedelsiant ir nesvarbu, valgęs ar nevalgęs tada yra vaikas, nors paprastai šie tyrimai rekomenduojami atlikti anksti ryte ir nevalgius. Bet jei vaikas neserga, kad ir neseniai pavalgęs, tyrimai neturėtų rodyti pernelyg didelio cukraus kiekio kraujyje“, – aiškina endokrinologė.

Su liga tenka susigyventi
Nė vienas sveikas žmogus nesupras, ką išgyvena sergantis diabetu vaikas, kuris turi būti atsakingas už savo sveikatą bet kur ir bet kada. Mažesniųjų ligoniukų sveikatą kontroliuoja ir tėvai. Didesnieji geba savimi pasirūpinti ir patys.

Pasak M. Valūnienės, cukriniu diabetu sergantys vaikai gali visai laisvai jaustis: lankyti mokyklą, užsiiminėti mėgstama veikla, nebūtinai riboti valgomą maistą. Tačiau jie turi visada laiku pasimatuoti cukraus kiekį, tvarkingai valgyti.

Sergančiam cukriniu diabetu rekomenduojama atlikti cukraus matavimus net 6 kartus, tikrintis ir naktį, o prieš kiekvieną rimtesnį valgymą susileisti insulino. Tai, anot gydytojos, sudaro nepatogumų. Laikui bėgant atsiranda lėtinis nuovargis tiek sergančiajam, tiek jį prižiūrintiems tėvams.

„Mažieji ligoniukai, sergantys diabetu, gali valgyti viską, tačiau jie turi išmokti susiskaičiuoti, kiek toje porcijoje yra angliavandenių. Su liga privalo susigyventi visi, nors ir kaip ji vargintų šeimą“, – aiškina gydytojai.

Diagnozavus vaikui diabetą Šiauliuose, mažasis pacientas yra siunčiamas į Kauno klinikų Vaikų endokrinologijos skyrių, kur jam paskiriamas tolimesnis gydymas, vykdomi mokymai, pradedamas gydymas insulinu. Tokie pacientai grįžę į Šiaulius toliau tikrinasi profilaktiškai kas kelis mėnesius ar esant poreikiui.

„Turime Moters ir vaiko klinikoje diabeto mokyklą, į kurią visada gali kreiptis mūsų mažieji pacientai (tai yra, jų tėvai), jei jiems iškilo kokių nors klausimų ar jie susiduria su psichologinėmis problemomis, nemoka skaičiuoti suvartojamų angliavandenių. Mūsų pacientai klinikoje lankosi iki 18 metų. Mažesni pacientai yra kontroliuojami tėvų, o vyresni yra apmokomi ir patys gali pasitikrinti cukrų. Šiuo metu Šiauliuose turime jauniausią pacientą – trejų metų sergantį pirmojo tipo cukriniu diabetu“, – sako M. Valūnienė.

Aplinkiniai vengia sergančiųjų diabetu
Dažnai gydytojai pastebi, jog ne tik tėvai, bet ir aplinkiniai paniškai bijo vaiko, sergančio cukriniu diabetu. Tėvai ligą slepia, o kiti suaugusieji, kai nežino apie vaiko ligą, ištikus nelaimei nežino kaip elgtis bei nėra apsiruošę teikti pagalbą. Nelabai draugiškai nusiteikę yra ir lopšeliai-darželiai, kurie dažnai vengia priimti tokius vaikus.

„Lopšeliai-darželiai vis dar bijo į grupes priimti mažuosius ligoniukus. Nežinau, kaip veikia teisinė sistema, tačiau yra keli darželiai, kuriuose dirba apmokytos slaugytojos, galinčios prižiūrėti cukriniu diabetu sergančius ligoniukus, kontroliuoti jų mitybą. Nors ugdymo įstaigose apribojimų, kad tokie vaikai negalėtų jų lankyti, nėra, suprantame, jog darželiai vengia ir papildomo darbo su tokiais vaikais. Praktika rodo, kad diabetu sergančius vaikus prižiūrėti padeda ir tėvai, kurie paskambina darželio auklėtojai, suderina, koks buvo cukraus kiekis kraujyje, kada vaikui laikas valgyti ar ką reikia toliau daryti. Gerai, jog yra galimybė tokius vaikus ugdyti darželiuose, nes antraip jų tėvai turėtų visą laiką būti namuose“, – sako gydytoja.

Kai kurie tėvai gėdijasi apie vaiko ligą pranešti mokytojams. Tačiau tai, anot M. Valūnienės, padaryti būtina, nes nežinant kartais cukrinio diabeto simptomus galima sumaišyti ir su epilepsija.

„Kiekvienas vaikas savo kuprinėje turi reikiamų vaistų paketą: gliukozės, saldžių sulčių, insulino, cukraus matuoklį. Jei pradeda kristi cukrus pamokos metu, mokytojas turėtų atkreipti dėmesį, kad vaikui jau laikas matuotis cukrų ir jam reikia staiga suvalgyti ką nors saldaus ar išgerti saldžių sulčių. Kai situacija labai prasta, tada reikia kviesti greitąją ir informuoti medikus, kad vaikui nukrito cukrus. Nereikia viešai skelbti, jog vaikas serga diabetu, tačiau ugdymo įstaigoje ar kiti artimiausi žmonės turėtų apie tai žinoti“, – aiškina gydytoja M. Valūnienė.

Ūmios cukrinio diabeto komplikacijos
Pasak M. Valūnienės, nors ir sergantys vaikai dažniausiai yra prižiūrimi, kartais pasitaiko net ir ūmios cukrinio diabeto komos: hipoglikeminė koma, kada cukrus nukrenta, arba hiperglikeminė koma, kai cukrus labai aukštas. Pasitaiko atvejų, kai ūmi cukrinio diabeto koma pasireiškia vėmimu ar net sąmonės netekimu, kada prireikia ir intensyvios terapijos ligoninėje.

Tačiau, anot gydytojos, labai retai cukrinio diabeto simptomai taip progresuoja ir išauga į itin ūmias formas.

„Dažniausiai ūmios formos pasitaiko paaugliams, kurie piktybiškai ar pamiršta susileisti insulino, todėl jiems ir pasireiškia diabetinė koma. Daug rečiau tokia būklė ištinka dėl per aukšto cukraus. Tačiau siekiant išvengti šių abiejų ūmių būklių gydytojai moko pacientus, kaip reguliuoti savo sveikatos būklę“, – sako M. Valūnienė.

Nors cukrinis diabetas nėra pagydoma liga ir bėgant metamas prasideda ligos komplikacijos: atsiranda akių, inkstų pakitimai, atsiranda kojose jutimo sutrikimai, opos, kai prireikia net amputacijų. Pasak M. Valūnienės, kuo geresnė cukrinio diabeto kontrolė vaikystėje, tuo labiau atitolinamos ligos ligos komplikacijos.