Alerginių ligų mastas pasiekė tokį lygį, kad apie jas kalbame kaip apie kokią chronišką slogą: tikrai nemalonu, bet ne taip jau ir pavojinga. Dar atsimename tuos laikus, kai mūsų tėvai, laukdami svečių, ypač šeimų su vaikais, stengdavosi iš anksto sužinoti, kokiais skanėstais galėtų pradžiuginti. Keičiasi laikai, keičiasi ir papročiai. Dabar jau savaime suprantama atvykstančiųjų teirautis, ar jie viską valgo, ar nėra kam nors alergiški. Apie alergiją maistui, jos simptomus, dažniausius sukėlėjus, kaip nustatyti ligą ir ją suvaldyti, pasakoja gydytoja alergologė ir klinikinė imunologė Neringa Stirbienė.
Dažnėja alergijos atvejų
Privalomojo sveikatos draudimo (PSD) informacinės sistemos duomenimis, Lietuvoje iš 1 000 gyventojų net 45 pasireiškė vienokios ar kitokios rūšies alergija. Alergija maistui sirgo vienas žmogus iš 1 000. Manytina, kad neoficialūs alergiškų žmonių skaičiai būtų didesni dešimtis kartų. PSD skaičiuoja tik tuos, kuriems alergija maistui patvirtinta arba paneigta tyrimais. Tačiau daug žmonių, pastebėję, kad juos išberia ar sunegaluoja suvalgę kokio nors konkretaus produkto, neskuba tirtis. Tiesiog atsisako to maisto ir nesuka daugiau sau galvos. Vis dėlto alergija maistui, anot specialistų, nėra toks paprastas ir visai nekaltas negalavimas. Nors dažniausiai atsiperkama bėrimu ar niežuliu, pasitaiko ir pavojinga alerginė reakcija – anafilaksija, galinti baigtis anafilaksiniu šoku ir net mirtimi. Anafilaksijų, beje, pasitaiko vis dažniau.
„Visų pirma pravartu suprasti, kad ne kiekvienas negalavimas suvalgius tam tikro produkto yra alergija. Jei simptomai pasireiškia dėl to, kad organizme nėra tam tikrų fermentų ar esantys nepakankamai funkcionuoja (pavyzdžiui, sakoma, kad asmuo netoleruoja pieno cukrų laktozės), tai dar ne alergija maistui. Ne alergija bus ir tuomet, kai išbers be saiko prisivalgius kokio nors biologiškai aktyvaus produkto, pavyzdžiui, sukirtus kilogramą mandarinų. Alergija maistui vadinamos tos reakcijos į maistą, kurių metu dalyvauja žmogaus imuninė sistema. Jos funkcija yra palaikyti sveikatą, kovoti su organizmą atakuojančiomis infekcijomis ir kitais pavojais. Kartais nutinka taip, kad imuninė sistema į tam tikrą maisto produktą ima reaguoti kaip į pavojingą organizmui. Tai ir yra alergija maistui“, – aiškina N. Stirbienė.
Pasak gydytojos, alergija maistui dažniausiai prasideda kūdikystėje, vaikystėje. Alergiją kai kuriems alergenams, pavyzdžiui, pienui, kiaušiniui, vaikai išauga, kitiems (pavyzdžiui, riešutams, žuviai) – gali likti visą gyvenimą.
„Alergija maistui gali pasireikšti bet kokiame amžiuje. Ji gali užklupti ir visai netikėtai. Galima valgyti vieną ar kitą produktą metų metus ir nejausti jokių simptomų. O štai vieną dieną tas įprastas produktas netikėtai gali sukelti alergiją. Tiesa, alergija maistui nėra paveldima. Vis dėlto pastebima, kad šeimoje, giminėje esant alergiškų žmonių, alergijos išsivystymo tikimybė yra didesnė“, – teigia gydytoja.
Sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija
Alergijos maistui simptomai, pasak N. Stirbienės, gali būti įvairaus stiprumo – nuo švelnių iki labai sunkių. Tačiau pati sunkiausia alerginė reakcija – anafilaksija. Ji gali būti pavojinga gyvybei. „Dažniausiai anafilaksija apibūdinama kaip sunki bendra alerginė reakcija. Jai užklupus, pažeidžiamos kelios organizmo sistemos – odos, kvėpavimo, kraujotakos, virškinimo. Būdingas anafilaksijos požymis – viso kūno dilgėlinė, patinimas, dėl gerklų pabrinkimo ar bronchų spazmo sutrikęs kvėpavimas. Negana to, gali išsivystyti hipotenzija (neįprastai žemas kraujo spaudimas sumažėjus kraujagyslių ir raumenų įtampai). Taip pat gali prasidėti spazminiai pilvo skausmai, viduriavimas, sunkiais atvejais – išsivystyti anafilaksinis šokas, žmogus gali prarasti sąmonę.
Anafilaksinė reakcija kokiam nors maisto produktui jo suvalgius gali pasireikšti labai staiga – tiesiog per kelias minutes. Tai gali nutikti bet kurio amžiaus žmogui. Kaip ir visų alerginių ligų, anafilaksijos atvejų dažnėja. Anafilaksinė reakcija yra labai sunki, negydant – mirtina būklė, todėl reikia labai greitai reaguoti: anafilaksinio šoko ištiktą nelaimėlį gali išgelbėti 0,3–0,5 ml adrenalino injekcija į šlaunies raumenis išorinio paviršiaus viduryje. Tai padarius vis tiek būtina kviesti greitąją medicinos pagalbą“, – aiškina gydytoja.
Yra specialūs adrenalino automatiniai injektoriai (užpildyti švirkštai), kuriais greitai suleidžiama reikiama adrenalino dozė. Alergiškiems reikėtų tokį švirkštą turėsi savo pirmosios pagalbos vaistinėlėje. Ištikus anafilaksiniam šokui, būtent adrenalinas išsaugos gyvybę.
Nuo bėrimo iki pavojingo dusulio
Alergijos maistui simptomai paprastai pasireiškia per 2 val. po valgio. Tačiau labai dažnai alergija prasideda ir po kelių minučių. Tik labai retais atvejais alerginė reakcija gali pasireikšti po keturių–šešių valandų ar net vėliau.
Gydytoja N. Stirbienė atkreipė dėmesį, kad alergija maistui gali pasireikšti ne tik suvalgius tam tikro produkto, bet ir po kontakto su juo. Jai teko gydyti vaiką, alergišką kiaušinio baltymui po to, kai jis prisilietė prie tešlos, kurios sudėtyje buvo žalio kiaušinio. Kontakto su tešla vietoje vaikui atsirado dilgėlinės bėrimas.
„Kartais nereikia net pačiam prisiliesti! Pienui alergiškam vaikui dilgėlinės bėrimą sukėlė tėvų bučiniai. Pasirodo, tėvai vaiką pabučiavo prieš tai atsigėrę kavos su pienu.
Kitam pacientui suvalgius žuvies ištino veidas ir kaklas, prasidėjo dusulys. Tokia pati alerginė reakcija žmogų ištiko ir suvalgius žirnių sriubos. Šiuo atveju nedelsiant buvo atlikti išsamūs tyrimai. Paaiškėjo, kad paciento organizmas jautrus žuvims (lašišai, silkei, tunui, menkei) bei žirniams ir kitiems ankštiniams (žemės riešutams, sojai). Alergija maistui yra gana klastingas negalavimas, kurį perprasti kartais nėra paprasta. Pavyzdžiui, kai kuriems žmonėms, sergantiems alergine sloga, niežti burną ar gerklę suvalgius žalių vaisių ar daržovių. Tai nereiškia, kad jie alergiški tiems vaisiams ar daržovėms! Pasirodo, niežulį sukelia kryžminės reakcijos į žiedadulkes. Tai vadinama burnos alergijos sindromu. Tokiais atvejais alergenas gali būti sunaikintas kaitinant maistą, kurį vėliau galima vartoti be problemų“, – aiškina specialistė.
Alergiją privalu tirti ir gydyti
Įtariant alergiją maistui, rekomenduojama kreiptis į gydytoją alergologą ir klinikinį imunologą.
Gydytojai paprastai aiškinasi, kuo žmogus skundžiasi ir kokie simptomai bei kada jam pasireiškia. Svarbu ir tai, per kiek laiko atsiradę simptomai praeina, su kokiais maisto produktais sieja simptomų atsiradimą.
„Jei vargina bėrimai, naudinga turėti ir gydytojui per konsultaciją parodyti bėrimų nuotrauką, nes pavyzdžiui, dilgėlinės bėrimas gali išnykti per kelias valandas ir per konsultaciją jis jau nebus matomas. Atsiradus alergijai maistui, gydytojas alergologas pirmiausia paskiria reikiamus tyrimus. Maisto alergijai diagnozuoti atliekami odos dūrio mėginiai, odos dūrio-dūrio mėginiai (kai speciali odos mėginių adatėlė įduriama į maisto produktą, o vėliau – į odą), kraujo tyrimai, kuriais nustatomi specifiniai imunoglobulinai E (IgE) maisto produktams. Jau yra galimybė nustatyti specifinius IgE alergenų komponentus. Tai yra alergeno dalys, kurios rodo, ar yra tikroji alergija maistui, ar alergija atsirado dėl kryžminių reakcijų į žiedadulkes. Specifinių IgE alergenų tyrimas padeda įvertinti alerginių reakcijų riziką ir numatyti alergijos išaugimo riziką. Kartais diagnostikai taikoma eliminacinė dieta, kai rekomenduojama nevalgyti įtartino maisto produkto 2–4 savaites ir stebima, koks tokios dietos poveikis, – sako N. Stirbienė.
Pats tiksliausias tyrimas – vadinamasis auksinis standartas – provokacinis oralinis mėginys su maistu. Tyrimas atliekamas stacionare arba dienos stacionare. Pacientui duodama valgyti įtartino maisto produkto pamažu didinant dozes.
Odos mėginių rezultatai žinomi jau po 15 min. Specifinių IgE tyrimo kraujyje rezultatų gali tekti palaukti – tyrimas laboratorijoje dažniausiai užtrunka iki 1 savaitės.
Ar alergija maistui – visam gyvenimui?
Jei buvo diagnozuota alergija maistui, pasak N. Stirbienės geriausias būdas apsisaugoti – vengti alergiją sukeliančio maisto produkto. Rekomenduojama vengti ne tik to konkretaus maisto produkto, bet ir jo gaminių bei produktų, į kurių sudėtį įeina konkretus alergenas, todėl patartina atidžiai skaityti etiketes ant maisto produktų, pasidomėti ir žinoti, kokiais kitais pavadinimais gali būti pavadintos tos sudedamosios dalys, kurių reikia vengti.
Nuo 2014 m. gruodžio 13 d. visoje Europos Sąjungoje įsigaliojo reglamentas dėl informacijos apie maistą tiekimo vartotojams. Reglamente nurodyta, kad ant maisto pakuotės turi būti išskirtos medžiagos, pasižyminčios alergizuojančiomis savybėmis. Šios medžiagos ženklinimo etiketėje išskiriamos kitu šriftu, stiliumi ar fono spalva. Dažniausiai išryškinama juoda spalva.
Nuo maisto alergijos kenčiantys žmonės dažnai domisi, ar jie visuomet bus alergiški. Nėra tikslaus atsakymo į šį klausimą. Yra vilties, kad alergija pienui, kiaušiniams, kviečiams ir sojoms gali ilgainiui praeiti arba galima išaugti. O štai atsikratyti alergijos riešutams, žuviai ir jūrų gėrybėms tikriausiai nepavyks. Ji išlieka visą gyvenimą.
