Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras praneša, kad Lietuvoje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) 39-ąją (rugsėjo 26 d. – spalio 2 d.) šių metų savaitę siekė 63,9 atv./10 tūkst. gyventojų.

Mažiausias sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklis užregistruotas Marijampolės administracinėje teritorijoje, o didžiausias – Vilniaus. Palyginus pastarosios savaitės sergamumo gripu ir ŪVKTI rodiklį su 39-osios savaitės duomenimis, sergamumas gripu ir ŪVKTI sumažėjęs visose administracinėse teritorijose. Pasaulio sveikatos organizacija ypatingai rekomenduoja pasiskiepyti rizikos grupių asmenims, nes skiepai yra efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų: plaučių, bronchų, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų komplikacijų.

Sergamumas gripu auga
Pagal socialinę svarbą, žalą gyventojų sveikatai ir ekonominius nuostolius gripas ir kitos ūminės viršutinių kvėpavimo takų infekcijos pirmauja tarp užkrečiamųjų ligų. Lietuvoje kasmet užregistruojama 350-480 tūkst. ŪVKTI atvejų, iš jų – 100 tūkst. gripo atvejų. Per įprastinę gripo sezoninę epidemiją suserga 5–10 procentų gyventojų.

Anot sveikatos specialistų, gripas yra neprognozuojama liga, gripo sezonai gali labai skirtis vienas nuo kito. Tai priklauso nuo daugelio dalykų, tokių kaip – gripo viruso sudėtis, laikas, kada vakcina yra prieinama ir pradedamas skiepijimas, besiskiepijančių žmonių skaičius, gripo vakcinos atitikimas cirkuliuojantiems gripo virusams.

„Šiauriniame pusrutulyje gripo epidemijos kyla šaltuoju metų sezonu – nuo rugsėjo iki kovo mėn., Lietuvoje – dažniausiai sausio-kovo mėnesiais. Kartais gripo protrūkių pasitaiko ir vasaros mėnesiais. Gripo sezonas, pagal Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2012 m. sausio 30 d. įsakymo Nr. V-58 „Dėl Gripo ir ūminių viršutinių kvėpavimo takų infekcijų epidemiologinės priežiūros taisyklių patvirtinimo“ nuostatas, įprastai prasideda 40-ąją kalendorinę metų savaitę ir trunka iki 20-osios kitų metų kalendorinės savaitės.

Gripo virusas ir staigi ligos pradžia
Gripo virusai dažniausiai plinta oro-lašeliniu keliu – kosint, čiaudint ar kalbant. Retesnis galimas viruso plitimo kelias – per aplinką – liečiant užterštus paviršius, o vėliau burną ar nosį.

Ligai būdinga staigi pradžia. Pirmieji simptomai pasireiškia per 1-4 dienas, virusui patekus į organizmą. Gripas gali pasireikšti tiek lengva, tiek ir sunkia ligos forma, o kartais – sukelti mirtį. Susirgę gripu dažnai jaučia kai kuriuos arba visus šiuos simptomus – karščiavimas arba karščiavimas su šaltkrėčiu (svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad ne visiems susirgusiems gripu gali pasireikšti karščiavimas), kosulys, gerklės skausmas, varvanti ar užgulta nosis, raumenų ar kūno skausmai, galvos skausmas, nuovargis. Kai kuriems žmonėms gali pasireikšti vėmimas ir viduriavimas, nors šie simptomai dažniau pasireiškia vaikams nei suaugusiems.

Sergantys žmonės skleidžia virusus daugiau nei pusantro metro atstumu, o vienas užsikrėtęs žmogus gali užkrėsti iki keturių imlių žmonių. Dauguma neturinčiųjų ligos klinikos gali užkrėsti kitus žmones vieną dieną prieš simptomų atsiradimą ir iki 5-7 dienų susirgus. Tai reiškia, kad žmogus gali platinti gripo virusą prieš pasireiškiant pirmiesiems ligos simptomams.

Gripo epidemijų metu būdingas padidėjęs gyventojų mirtingumas dėl gripo sukeltų komplikacijų ir lėtinių ligų paūmėjimai.

Gripo sukeltos komplikacijos
Anot specialistų, dažniausia gripo komplikacija – antrinė bakterinė (S. pneumoniae, H. influenzae, S. aureus ir kt.) pneumonija. Retos, bet sunkios komplikacijos yra pirminė virusinė pneumonija, meningoencefalitas, miokarditas, perikarditas. Sergant gripu, gali paūmėti ne tik kvėpavimo sistemos lėtinės ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, įvykti insultas.

Maždaug 90 procentų visų gripo sukeltų mirčių yra 65 m. ir vyresnio amžiaus žmonių grupėje ir kitose apibrėžtose rizikos grupėse.

Gripo sukeltų komplikacijų atsiradimas dažnesnis rizikos grupei priklausantiems asmenims ir sergantiems lėtinėmis plaučių, širdies ir kraujagyslių ligomis.

Dėl sezoninio gripo kasmet miršta nuo 250 tūkst. iki 1 mln. žmonių visame pasaulyje, iš kurių 28-111,5 tūkst. – jaunesnio kaip 5 metų amžiaus vaikai, dažniausiai – besivystančiose šalyse. JAV Ligų kontrolės ir profilaktikos centro teigimu, su gripu susijusių mirčių esama keturis kartus daugiau nei oficialiai registruojama. Preliminariniais duomenimis, Lietuvoje 2009-2010 m. dėl pandeminio gripo mirė 23 žmonės.

Efektyviausią apsaugos priemonė – skiepai
Pagrindinė (specifinė) gripo profilaktikos priemonė, leidžianti mažinti gripo keliamą žalą visuomenės sveikatai – rizikos grupėms priklausančių asmenų profilaktiniai skiepijimai sezoninio gripo vakcina. Persirgus ar pasiskiepijus įgyjamas imunitetas tik tam tikram gripo viruso potipio variantui. Todėl nuo gripo reikia skiepytis kiekvienais metais. Nors geriausias laikas skiepijimuisi nuo sezoninio gripo yra gripo sezono pradžia, tačiau rekomenduojama skiepytis viso gripo sezono metu.

Kasmet, nuo 2007 metų, Lietuvoje valstybės biudžeto lėšomis nuo gripo skiepijami PSO ir Europos Komisijos rekomenduojamų rizikos grupių asmenys. O jei atsitiko, kad žmogus jau susirgo, specialistai rekomenduoja nepamiršti ir kitų profilaktikos priemonių. Sergantys žmonės turėtų likti namuose ir nekontaktuoti su sveikais žmonėmis. Taip pat, labai svarbu dažnai plauti rankas muilu ir vandeniu. Nesant muilo ir vandens reikėtų naudoti priemones alkoholio pagrindu, rankų dezinfekcijai. Patalynė, stalo įrankiai ir indai turi būti kruopščiai plaunami, jais nesidalinama su kitais žmonėmis. Be to, namuose, darbe ir mokykloje turi būti dažnai vėdinamos patalpos ir valomi visi liečiami paviršiai.

Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, šalyse, kuriose gerai organizuotos skiepijimų programos, skiepais valdomos užkrečiamosios ligos tapo gana retos, todėl gyventojams, dažnai ir sveikatos priežiūros specialistams sunku suvokti ligų riziką ir skiepijimų reikšmę. Pastebima, jog vis daugiau žmonių atsakingai rūpinasi savo ir savo artimųjų sveikata, domisi sveikatos naujienomis bei naudojasi mokslu paremtais informacijos apie sveikatą šaltiniais.