Respublikinės Šiaulių ligoninės Onkologijos klinikos administracijos salėje įvyko apvalaus stalo diskusija „Respublikinės Šiaulių ligoninės gydytojų patirtis, skiriant biologinę terapiją galvos, kaklo bei kolorektaliniu (žarnyno) vėžiu sergantiems pacientams“. Onkologijos klinikos direktoriaus pareigas laikinai einantis gydytojas chemoterapeutas Leonidas Gatijatulinas džiaugėsi moderniomis gydymo naujovėmis, kurios leidžia siekti geresnių gydymo rezultatų ir Šiauliuose.
Biologinė terapija taikoma jau dvejus metus
Diskusijos metu buvo pristatytas klinikoje prieš dvejus metus pradėtas taikyti gydymas biologine terapija – vaistais, kurie tikslingai veikia vėžines ląsteles nepaveikdami sveikųjų. Anot gydytojo L. Gatijatulino, tai daug veiksmingesnis, efektyvesnis gydymas nei chemoterapija. Tačiau chemoterapeutų skiriama biologinė terapija sukelia odos problemų, kurias įveikti tada tenka padėti ir bendrosios praktikos slaugytojoms.
„Organizmas kiekvieno skirtingas ir taikant gydymą natūralu, kad kiekvienas organizmas skirtingai reaguoja į vaistus. Vaistai sukelia tam tikras reakcijas, ypač dažnai pasitaiko odos pakitimų. Vienos alerginės reakcijos net gali būti pavojingos gyvybei, o kitos nesukelia net jokių nepatogumų besigydančiajam. Tačiau noriu pabrėžti, kad visos šios reakcijos atsiranda pacientams nuo vaisto įprastų dozių, skirtų ligos profilaktikai, ligai diagnozuoti, gydyti ar fiziologinėms funkcijoms paveikti. Dažniausiai odos ligos pasireiškia kaip dilgėlinė ar dermatotoksinis požymis, specifinis bėrimas. Gali atsirasti ir kitų toksiškų reiškinių, susijusių su vaisto vartojimu“, – aiškina L. Gatijatulinas.
Paprastai, anot gydytojo, alerginės reakcijos nuo vaistų pasireiškia staigiai, tačiau jei organizmo pokyčiai pasireiškia vėliau, galima tada įtarti vaisto sindromą. Ant odos pasireiškiančios alerginės reakcijos pasitaiko apie 23 proc. taikant biologinės terapijos gydymą.
Kai kuriems gali pasireikšti ir hiperaktyvios reakcijos, kurios, anot L. Gatijatulino, dažniausiai pasireiškia jau audinių pažeidimu ir kitais organizmo pokyčiais. Paprastai žmogų alergenas pasiekia per kvėpavimo takus, o sergantiems vėžiu, kai jiems yra taikoma biologinė terapija, – sulašinus vaistą.
Dėl alergijos, kurią sukelia vaistai, gali net pradėti spazmuoti kvėpavimo takai, atsirasti dusulys, neretai sumažėja kraujo spaudimas, gali pasireikšti anafilaksija, kai žmogus netenka ir sąmonės. Priklausomai nuo to, ar po vaistų lašinimo pacientui apsireiškia alerginė reakcija, ar vaistų sukeltas sindromas, gydytojai sprendžia, ar toliau taikyti biologinę terapiją tam pačiam žmogui nėra rizikinga.
Kai kuriais atvejais, anot L. Gatijatulino, po alerginių reakcijų, nutraukus vaistų vartojimą, po kurio laiko galima vėl iš naujo juos skirti. Biologinės terapijos gydymas daro įtaką pasveikimo rezultatams, todėl ir gydytojai stengiasi pacientui šį vaistą visais galimais būdais skirti, nesukeliant didelių alerginių reakcijų. Biologinė terapija skiriama pacientui, kai jį prižiūri gydytojas. Paprastai pagal gydymo kursą pacientams biologinės terapijos gydymas skiriamas vieną kartą per savaitę.
Kaip atpažinti pacientą, linkusį į alergijas
Chematerapeutas aiškina, jog labai svarbu atpažinti pacientą, kuris gali būti jautrus biologinės terapijos gydymui, nes tokiems žmonėms dažnesnės ir alerginės reakcijos gydymo metu.
Anot L. Gatijatulino, reikia gydytojui paklausti paciento, ar jis nėra alergiškas vabzdžių įgėlimams, ar nėra alergiškas maistui, vaistams, lateksui. Taip pat labai svarbu gydytojui žinoti ir astmos diagnozę.
„Yra buvę, kad pacientui teko vaistus dėl galimos alerginės reakcijos lašinti visą dieną. Dauguma reakcijų atsiranda pirmos dozės metu. Tačiau kai organizmas pripranta, antra ir trečia dozė paprastai alerginių reakcijų nebekelia.
Džiaugiamės, kad ne tik Šiauliuose, bet ir visoje Lietuvoje biologinės terapijos vaistai yra prieinami pacientams, tad nuo jų gydymas gerėja. Oficialiai Lietuvoje biologinė terapija taikoma jau nuo 2011 metų. Biologinė terapija šiuo metu Lietuvoje skiriama galvos, kaklo bei kolorektaliniu (žarnyno) vėžiu sergantiems pacientams. Kartais pasitaiko, kad pacientui reikia taikyti ne tik biologinę, bet ir cheminę terapiją. Kai stebimas gydymo efektyvumas, tada baigiamas gydymas vien biologine terapija“, – aiškina L. Gatijatulinas.
