Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, kas 3-ias vaikas ir kas 10-as suaugęs pasaulio gyventojas serga alergija, tačiau kasmet Lietuvoje tik apie 15 000 gyventojų atliekami in vitro alergijų tyrimai. Nediagnozuotos ir netinkamai gydomos alerginės ligos palaipsniui progresuoja nuo nemalonių pojūčių, pavyzdžiui, slogos ar niežtinčių akių iki sveikatai pavojingų būklių, pavyzdžiui, astmos.
Biomedicinos mokslų daktarė Asta Miškinienė buvo pirmoji pasirūpinusi, kad laboratoriniai kraujo tyrimai alerginėms ligoms nustatyti būtų prieinami visiems Lietuvos pacientams. Tačiau pastaruoju metu žengtas dar vienas žingsnis siekiant palengvinti alergiškų žmonių gyvenimą.
Lietuvos mokslininkų, medikų bei IT specialistų komanda sukūrė analogų šalyje neturinčią „Allergomedica“ programą, kuri leidžia pacientui pažinti savo alergiją nuotoliniu būdu. Įmonės „Imunodiagnostika“ sukurtoje programoje yra sujungta el. prekybos platforma, naujausios pasaulio in vitro alergijų diagnostikos technologijos bei mokslininkų sukaupta patirtis.
Internetu programą įsigijęs žmogus keliauja į laboratoriją viename iš 12-os Lietuvos miestų priduoti kraujo, o per savaitę gauna el. paštu atsakymą, kurį įvertina ir pakomentuoja gydytojas alergologas ir klinikinis imunologas, bei pateikia savo pirmines įžvalgas ir personalizuotas rekomendacijas.
„Allergomedica“ programos metu kiekvieno kliento mėginys ištiriamas dėl įsijautrinimo 38-iems dažniausiai Lietuvos gyventojams alergijas sukeliantiems alergenams iki molekulinio lygmens. Tik molekulinio tyrimo metu išsiaiškinami individualūs kiekvieno kliento alerginės ligos mechanizmai.
Pasak biomedicinos mokslų daktarės A. Miškinienės, mediciną į priekį veda ne tik nauji vaistai bei eksperimentai laboratorijose, bet ir efektyvus jau sukurtų technologijų, atradimų panaudojimas, pritaikymas visuomenei.
„Inovatyvus sprendimas – tai ne tik naujų technologijų kūrimas. Tai gebėjimas pastebėti kiekvienos iš naujausių technologijų privalumus ir trūkumus, bei pažvelgti į jas kitu kampu. Šviežias požiūris leidžia sukurti visapusišką problemos sprendimo būdą ir pasiūlyti klientui pilnavertį produktą. Subūrę į komandą mokslininkus ir kitų sričių specialistus, galime vystyti laboratorijose sukurtus unikalius produktus, kurie labiausiai atitinka pacientų poreikius“, – teigė A. Miškinienė.
Kas dvejus metus Vilniuje organizuojamas tarptautinis gyvybės mokslų forumas „Life Sciences Baltics 2016“ jau žinomas kaip vieta, kur susirenka šio sektoriaus lyderiai iš viso pasaulio – mokslininkai, verslininkai, Nobelio premijų laureatai. Tai didžiausias tarptautinis gyvybės mokslų forumas šiaurės Europoje ir vienintelis Baltijos šalyse, kur susitinka biotechnologijų, farmacijos ir medicinos prietaisų ekspertai iš viso pasaulio. Renginį sudaro konferencija, paroda, B2B susitikimų ir startuolių sesijos.
Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas. Šis sektorius yra greičiausiai augantis visoje ES, kasmetinis augimas 25 proc. 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama. Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o pagrindinės eksporto rinkos – JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas biofarmacijos krypčiai bei medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje.
