Pasaulis sparčiai sensta. Per artimiausius 40 metų vyresnių kaip 65 metų planetos gyventojų skaičius išaugs nuo 524 mln. iki 1,5 mlrd., skaičiuoja JAV sveikatos ir socialinių reikalų departamentas. Senstanti visuomenė lemia naujus iššūkius sveikatos apsaugos sistemoms. Nuolat didėjantis širdies-kraujagyslių sistemos bei piktybinių ligų skaičius sietinas nebe vien su nesveiko gyvenimo būdo, bet ir su senstančios visuomenės problema. Mokslininkams ir sveikatos priežiūros specialistams tenka atrasti naujų kovos su šiomis ligomis bei senstančių žmonių gyvenimo kokybės gerinimo būdų. Šią savaitę į Vilnių iš viso pasaulio suvažiuojančių „Life Sciences Baltics 2016“ dalyvių teigimu, viena iš naujausių ir perspektyviausių šių problemų sprendimo galimybių yra personalizuota vaistų gamyba, į pagalbą pasitelkianti farmakogenetikos mokslą. Štai vieną laukiamiausių forumo pranešimų apie visuomenės senėjimo problemas ir sprendimus skaitys Japonijos Ekonomikos, prekybos ir pramonės ministerijos Bioindustrijų padalinio vadovas Yoshihide Esaki. Pasak jo, pokario metais ir dar tuomet, kai pagrindinė žmonių mirties priežastis buvo tuberkuliozė, sukonstruota Japonijos socialinės apsaugos sistema šiandien daugybę senolių palieka pažeidžiamais. Be to, po 2000-ųjų naujų vaistų kūrimo tempai prislopo. Pranešėjo teigimu, visa tai lemia, kad tiek farmacijos pramonė, tiek ir vyriausybės dabar turi gerą progą peržiūrėti savo sprendimus ir plėtoti į pavienių žmonių individualią sveikatos padėtį taikančias technologijas. Tad nors visuomenės senėjimas ir kelia nerimą jam nepasirengusioms valstybėms ir įmonėms, tai kartu yra ir puiki proga imtis kurti naujas, inovatyvias priemones.
Visuomenės senėjimo temą forumo metu gvildens ir Mauricio Wajngarten, San Paulo (Brazilija) universiteto Sveikatos skatinimo ir senėjimo instituto Širdies ligų departamento vadovas. Pranešėjo teigimu, daugybę sveikatos problemų išspręstų aktyvesnis gyvenimo būdas, o šį gali skatinti mobilieji ir išmanieji įrenginiai, jutikliai, programėlės ar net implantai, fiksuojantys žmonių sveikatos būklę ar aktyvumą ir pagal tai rekomenduojantys daugiau ar mažiau pajudėti, pateikiantys kitų patarimų. Kita vertus, tokios technologijos dar neturi visų atsakymų į klausimus dėl pacientų privatumo ir duomenų apsaugos, taip pat išsamių efektyvumo įrodymų.
Be to, į forumą atvyksta ir širdies bei kraujagyslių ligų tyrimų tėvu laikomas Desire Collen, Leveno universiteto (Belgija) Molekulinės kardiovaskuliarinės medicinos grupės direktorius, kalbėsiantis apie tai, kaip bendradarbiauja mokslas ir verslas kurdami pagyvenusiems žmonėms būdingas ligas gydančius vaistus.
Be senstančios visuomenės, didesnis dėmesys „Life Sciences Baltics“ konferencijoje bus skiriamas ir kanabinoidams, technologijų perdavimui ir tyrimų komercializavimui bei kitoms temoms.
Lietuvos siekis įsitvirtinti tarp gyvybės mokslų lyderių – pagrįstas. Šis sektorius yra greičiausiai augantis visoje ES, kasmetinis augimas 25 proc. 80 proc. lietuviškos biotechnologijų produkcijos yra eksportuojama. Iš viso Lietuvos gyvybės mokslų produkcija yra eksportuojama į daugiau nei 100 valstybių, o pagrindinės eksporto rinkos – JAV, Izraelis, Japonija, Vokietija ir Jungtinė Karalystė. Lietuvoje didžiausias dėmesys skiriamas biofarmacijos krypčiai bei medicininei įrangai, lazerinių technologijų pritaikomumui medicinoje.
