Nuo rugsėjo vidurio ženkliai padaugėjo besiskundžiančių peršalimo ligų simptomais. Užgulusi nosis, erzinantis čiaudulys ar kosulys itin vargina peršalusius. Spaudoje nuaidėjo žinia, jog Lietuvą pasiekė neaiškūs peršalimo simptomai. Kai kurios mamos net socialinių tinklų grupėse kalbėjosi, kad neva darželiuose vaikus guldo į patalus neaiškus virusas. Tačiau Respublikinės Šiaulių ligoninės Infekcijų kontrolės skyriaus vedėja Laima Kupčinskienė sako, kad dar nėra ko nerimauti ir greičiausiai tai išpūstas burbulas. Tačiau Šiaulių Centro poliklinikos bendrosios praktikos gydytoja Regina Januškienė aiškina, kad iš tikrųjų dabar padaugėjo peršalusių ir po savaitgalio prie gydytojo kabineto durų laukiančių nusidriekė ilgiausios eilės. Tačiau pirmieji susirgimai lengvesni, todėl didžioji dalis jų gydomi be antibiotikų.
Padaugėjo peršalimo ligų
„Nuo rugsėjo 12-osios jau pasijuto, kad padaugėjo peršalimo ligomis sergančių šiauliečių, nors pirmoji rugsėjo savaitė buvo visai rami. Peršalimo ligomis besiskundžiančių dabar nemažai: serga ne tik vaikai, bet ir suaugusieji“, – „Šiaulių naujienoms“ sakė gydytoja R. Januškienė.
Pasak gydytojos, kad ir kaip atrodytų peršalimo ligos simptomai lengvi, į darbus ar ugdymo įstaigas vertėtų neiti, o geriau pailsėti namuose, daugiau gerti arbatų. Be to, kosintis ar čiaudintis neretai trukdo aplinkiniams.
Kol kas užtęstų peršalimo ligų formų dar nepasitaiko, nes atėjo pirmoji peršalimo simptomais besiskundžiančių banga. Vėliau, pasak gydytojos, tikėtina, kad bus ir ligos komplikacijų. Pagrindinė priežastis, kodėl žmonės suserga, anot gydytojos R. Januškienės, yra temperatūrų svyravimas. Be to, kartais ir tinkamai apsirengus galima greit sušalti.
„Kiekvienas turime savo organizmo infekcijas. Susitikę su kitais žmonėmis, tas infekcijas pažadiname jomis apsikeisdami, todėl ir susergame. Tai ypač aktuali problema mažųjų ugdymo įstaigose, kur vaikai dėl to itin dažnai serga, greit persišaldo. Rudenį dažniau skundžiasi ir suaugusieji, kad juos perpūtė vėjas, tada atsiranda įvairiausių uždegimų. Šiuo metu prie šeimos gydytojų durų lūkuriuoja eilės. Tačiau dabar susirgimai pasireiškia lengvi, buvo vos vienas kitas sunkesnis susirgimas kaip tonzilitas“, – pasakoja R. Januškienė.
Gydytoja sako, kad prasidėjus rudeniui, reikėtų bent šiek tiek stengtis pastiprinti savo sveikatą, gerti vitamino C, daugiau būti gryname ore, valgyti daug ir įvairių daržovių.
„Yra vaikams net specialūs vitaminai ar mėtiniai saldainiukai, kuriuos patariama duoti rytą, kad nuėję į lopšelį-darželį jie būtų atsparesni įvairiems ten tvyrantiems virusams. Rekomenduojama ir su jūros vandeniu paplauti nosis, kad ten nesikauptų visokiausi nešvarumai. Be to, norint nesirgti visada svarbu gerai pailsėti ir išsimiegoti“, – sako R. Januškienė.
Spalio mėnesį galima tikėtis jau ir gripo
Nors ūmių virusinių ligų atvejų, kada pacientai gydomi stacionare, Respublikinėje Šiaulių ligoninėje dar nėra, tačiau pirminio lygio gydymo centrai pilni pacientų. Pasak Infekcijų kontrolės skyriaus vedėjos L. Kupčinskienės, reikia pradėti saugotis ir gripo. O vienintelė geriausia profilaktinė priemonė, anot jos, – skiepai.
„Manau, kad šiuo metu padaugėjo peršalimo ligų dėl didelių temperatūrinių skirtumų. Dažniausiai susergama, kai sušilęs žmogus išeina į šaltesnę aplinką netinkamai apsirengęs ir jį perpučia. Tada žmogui pasireiškia lygiai tokie pat simptomai, kaip ir peršalimo, atsiranda atskiros neuralgijos.
Gripo atvejų dar neturime. Tačiau gripas dažniausiai praeina sezono metu dviem bangomis: vieni suserga spalio ir lapkričio mėnesį, o vėliau sergančiųjų sumažėja ir antroji gripo banga pasireiškia vasario ar balandžio mėnesį. Susirgimai dažniausiai priklauso nuo klimatinių sąlygų ir kaip ilgai išsilaiko žiema. Todėl niekas negali žinoti, kada tas virusas atkeliaus“, – teigia L. Kupčinskienė.
Respublikinėje Šiaulių ligoninėje gydomi ir peršalimo ligomis sergantys pacientai. Tačiau ligoninės medikų pagalbos prireikia, kai yra ypač sunkūs peršalimo ligų susirgimai, kada vystosi pneumonija, pasireiškia užsitęsęs karščiavimas, tenka pacientą hospitalizuoti.
Tačiau, pasak L. Kupčinskienės, visgi dažniausiai šeimos gydytojai gydo peršalimo susirgimus ir tik tais atvejais, kai neveikia antibiotikai, ar per ilgai žmogus karščiuoja, jis nukreipiamas konsultuotis su specialistais, yra hospitalizuojamas detalesnei apžiūrai ir gydymui.
