Šaltalankio, hippophac iš žilakrūminių šeimos augalų genties, yra 7 rūšių.
Pavadinimas kilęs iš graikų žodžių hippos – arklys, pacas – žvilgantis, spindintis. Senovėje pastebėta, kad šaltalankio lapais pašertų sergančių arklių plaukai pradeda žvilgėti.
Paplitęs Europoje ir Azijoje, Sibire. Lietuvoje savaime neauga, Adventyvinis sulaukėjęs ir užneštinis augalas. Šaltalankis mėgsta augti saulėtose vietose, gerai auga karjeruose, vandens telkinių pakrantėse.
Dygliuotasis šaltalankis
Lietuvoje auga viena rūšis – dygliuotasis šaltalankis, Hippophac ihammoidas.
Tai daugiametis krūmas arba nedidelis medis su dygiomis šakomis. Vyriškieji žiedai susitelkę į žirginius ūglių apatinėje dalyje, moteriškieji – pavieniai arba nedideles kekes. Žydi prieš lapams skleidžiantis balandžio-gegužės mėnesiais.
Vaisius – geltonos arba oranžinės uogos. Subręsta rudenį, laikosi ant šakų visą žiemą ir galima jas rinkti. Vaisiai sultingi, rūgštūs kaulavaisiai – netikros uogos.
Šaltalankis apyretis, dekoratyvus augalas, sodinamas parkuose, soduose, mėgsta saulėtas vietas, lengvas smėlingas dirvas.
Vaistinei žaliavai geriausia rinkti tik pradėjusias nokti šaltalankio uogas, kadangi jos būna dar kietos, nesusimaigo. Renkama nuo apatinės šakų dalies viršaus link. Tuomet spygliai mažiau subado rankas. Išvestos ir neturinčios spyglių veislės, derančios dideliais vaisiais.
Dažniausiai iš šviežių vaisių-uogų spaudžiamos sultys, o išspaudos naudojamos šaltalankių aliejui gaminti. Tam surinktos uogos gali būti laikomos tamsioje ir vėsioje vietoje ne ilgiau kaip tris paras.
Taip pat uogos gali būti užšaldomos 6 mėnesiams arba džiovinamos. Džiovinama pradžioje 1 valandą 80–90 laipsnių temperatūroje, vėliau – 35–40 laipsnių temperatūroje.
Liaudies medicinoje be uogų vaistinei žaliavai renkami lapai ir sėklos.
Kokios medžiagos yra vaisiuose
Vaisių sultyse yra iki 8 proc. ryškiai oranžinės spalvos riebalinio aliejaus emulsijos. Tai linolinės, linoleninės bei polmitinės rūgščių ir glicerino eteriai. Be to, riebaliniame aliejuje yra ištirpusių karotinoidų, karotino, E ir F vitamino, šaltalankio sėklose yra riebalinio aliejaus, vitaminų E ir F, vaisiuose yra organinių rūgščių, cukraus, daug vitamino C, B grupės vitaminų, pektinų, saponinų, rauginių medžiagų.
Šaltalankių vaisiai – polivitaminų žaliava. Vartojama hipovitaminozės ir avitaminozės profilaktikai bei gydymui, organizmo stiprinimui po cheminio ir antibiotikų kurso. Taip pat didina skrandžio sulčių rūgštingumą, skatina virškinamojo trakto liaukų veiklą, gerina virškinimą.
Gydomosios savybės
Šaltalankio aliejus plačiai naudojamas medicinoje. Iš vaisių išspaudus sultis, išspaudos džiovinamos ir ekstraguojamos saulėgrąžų aliejumi. Taip yra gaunamas šaltalankio aliejus. Vaisių sultys vartojamos polivitamininiam gaivinančiam gėrimui paruošti, taip pat sirupo gamybai.
Šaltalankio aliejumi gydomi nudegimai, pragulos, spinduliniai pažeidimai. Nuvalius apnašų opinį paviršių užlašinama šaltalankio aliejaus ir padengiama marliniu tvarsčiu. Aliejus lašinamas ir tvarstis keičiamas padieniui. Sergant skrandžio opalige aliejus geriamas po arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną.
Šaltalankio vaisių aliejus padeda regeneruotis audiniams pažeistos odos ir gleivinės vietose, tai yra greitina žaizdų gijimą, pasižymi priešuždegiminiu, skausmą mažinančiu, antioksidaciniu poveikiu.
Į vidų skiriamas skrandžio ir dvylikapirštės žarnos opaligei gydyti. Taip pat gali būti naudojamas inhaliacijoms sergant viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis. Su šaltalankių aliejumi gaminamos žvakutės, kuriomis gydomos tiesiosios žarnos ligos, opinis kolitas, hemorojus, proktitas.
Šaltalankių aliejus taip pat mažina didelio tankio cholesterolio kiekį plazmoje, stabdo trombų formavimąsi ir aterosklerozės vystymąsi, tinka širdies ir kraujagyslių profilaktikai.
Gydytojai pataria nevartoti šaltalankio aliejaus esant padidėjusiam rūgštingumui, lėtiniam choleciotitui.
Šaltalankių aliejus ruošiamas ir namų sąlygomis. Tam sutrynus vaisius išspaudžiamos šaltalankių sultys. Sultys paliekamos nusistovėti, kol jų paviršiuje susidaro oranžinis aliejaus sluoksnis, kuris nupilamas.
Padžiovintos, sumaltos išspaudos užpilamos iki 60 laipsnių pakaitintu rafinuotu saulėgrąžų aliejumi 1:1,5 ir laikomos kelias valandas kartkartėmis pamaišant. Aliejus nukošiamas ir užpilamas ant šviežių išspaudų. Tai kartojama 4–6 kartus. Išpilstoma į iškaitintus tamsaus stiklo butelius. Geriama po 1 arbatinį šaukštelį 2–3 kartus per dieną prieš valgį skrandžio opaligei gydyti.
Šaltalankių preparatai nevartojami padidėjus arteriniam kraujospūdžiui, ypač pagyvenusių žmonių, skrandžio sulčių rūgštingumui, kasos uždegimui, viduriuojant.
Prieš šaltalankių preparatų vartojimą rekomenduojama apsitarti su šeimos gydytoju arba vaistininku.
