Mūsų farmacijos istorijos archyve yra keletas senovinių istorijos knygų apie naujojo gydymo metodo – homeopatijos – atsiradimo istoriją, vartojamus homeopatinius vaistus, daugiau kaip prieš 100 metų. Tai knyga „Parankiausioji Homeopatijos knyga gydymui žmonių ir gyvulių be gydytojo pagalbos“. Knygą parašė daktaras Bekermanas, lietuviškai išvertė T. Žvalgonas, knyga išleista Rygoje, 1912 metais.
Apie homeopatiją daktaras Bekermanas 1912 m.
Knygoje pateikiamos kai kurios mintys apie homeopatijos atsiradimo istorijos bruožus, pagrindinius gydymo principus.
„Homeopatijos pradžia siekia antrą pusę praėjusio šimtmečio. Ją sutvėrė garsus daktaras Samuelis Habnemanas, kurio vardas liko nepamirštas medicinos žurnaluose, metraščiuose bei žmonijos atmintyje. Tuo laiku tarp daugelio ligų gydymo ir įvairumo teorijų viešpatavo pilna anarchija, tuo tarpu darbštus Hahnemano protas neliko vietoje. Panašiai kaip kada – tai Paracelsas, ir dabartiniame laike naujausios gadynės vaistų išradėjai Bochtas, Skoda, Nirahovas ir jis abejojo apie pasekmingumo ir vertumą lygtuolaikinį metodą ir paliovė praktikavęs, mat pamatai alcopatiškos gydymo metodas nesutiko nė su jo įžvalgomis, nė sąžine ir pradėjo ieškoti mediciniškos teisybės buvimo, kurią savo prakilniu protu nujautė. Atsitikimas atėjo jam į pagalbą. Versdamas iš angliškos kalbos daktaro Kalimo veikalą atkreipė atidą į aprašymą ligų praeinančių nuo piktai išnaudojimo tuo laiku pažįstamų vaistų, kaip tai China.
Hahnemanas ištyrinėjo įvairius vaistus pats, su savo kaimynais ir draugais, visiškai persitikrino, jo kiekvienas vaistas veikia pasėkmingai tiktai į tokią ligą, kokią sveikam tie vaistai gali sukelti, tai yra „Similia similibus curantur“ – lygus lygų gydo. Tarsi pamatas, arba panašumo teisė iš tiesų dar pirma Hahnemano buvo pažįstamas ir yra tarpu prastų žmonių pasėkmingos priemonės, pagal tas teises veikiančias trynimo ledu ir sniegu sušalusių kūno sąnarių, šildymo, ugnies nuplikintos arba nudegintos kūno dalies ir daug tam panašių kitų ligų, pagaliau ir patsai Hipokratas jas leido, kaipo daugelyje sykių pasėkmingas ir naujausiuose laikuose. Dabar Hahnemanas juk tik nuosekliai jas ištyrė, išaiškino ir išrovė, jog vaistai gydantis esti ne kaip kada, bet visada pagal tos vienutinės teisės, jog visi laimingi išgydymai, kurie kaip kada atsitiko, buvo išpildyti tiktai tos pasekmės, jog mišinį vartodami už vaistus per atsitikimą atsirado vaistai pagal panašumo pamato. Savo mokslą Hahnemanas pavadino homeopatija: graikiškai reiškia „panašus kentimas“, ir aprašė jį veikale 1806 metais po išvardijimu „Organon“, kuris sulaukė jau keletos išleidimų. Hahnemanas išmėgino apie šimtą pavienių vaistų, nes tiktai tokius pačiam galinčiais duoti aiškias ir tikras pasekmes ir pažinęs kokius turi ligą sukeliančius veiksmus į sveiką organizmą...
Hohnemanas ir jo pasekėjų triūsas davė valstybei 500 tikrų išmėgintų vaistų.
Hohnemano teorija net ir šiandieninę ne kurių homeopatų išsiplėtojimas dinamiškos jėgos vaistuose priešinguose santykiuose kas link jų atskiedimo kenčia daugel užmotinėjimų.
Europoje, nėra homeopatija didžiuliais žingsniais yra žengusi, vienodai nepasiekė tokio didumo, kaip Amerikoje.
Austrijoje yra 10 homeopatiškų ligonbučių, Vokietijoje – 3, Italijoje – 2, Belgijoje 5 bendrovės, Prancūzijoje – 2 bendrovės, Ispanijoje – jau 1845 m. Madride tapo įsteigta homeopatiška bendrovė ir t. t.
Apskritai Vokietijoje, Austrijoje, Šveicarijoje, Belgijoje praktikuoja apie 700 gydytojų-homeopatų.
Homeopatija gydo visas, galimas išgydyti ligas – pirminiu, tikru ir spieriu būdu.
Pataria nevalgyti tiktai tokių valgių ir gėralų, kurie galėtų kenksmingai veikti priešais pavienių vaistų pasekmes, taip lygiai ir tų valgių, apie kurių kenksmingumą patsai ligonis yra sau persitikrinęs.“
Taigi šioje knygoje išsamiai aprašomas vaistų parinkimas, vaistų priėmimo būdas, praktiški patarimai prie gydymo, moterų ligos, trumpas paaiškinimas apie svarbesnius homeopatinius vaistus, antidotus, homeopatinę veterinariją.
1992 m. įsteigta Lietuvos homeopatų asociacija
Homeopatijos gydymo pradininkas vokiečių gydytojas Samuelis Hohnemanas 1790 metais norėdamas išsiaiškinti chininmedžio žievės terapinį poveikį, pats būdamas sveikas, vartojo china officinalis to meto terapinėmis dozėmis. Ši medžiaga jam sukeldavo būklę, kuri priminė maliarijos simptomus. Nustojus preparatą gerti, sveikata greitai atsigaudavo.
Gydytojui kilo mintis, kad medžiaga, sukelianti tam tikrą ligą, gali ją ir gydyti. Norėdamas patvirtinti savo hipotezę, jis atliko nemažai eksperimentų su kitomis populiariausiomis vaistinėmis medžiagomis. 1796 metais pasirodė S. Hahnemano veikalas „Esė apie naują principą, patvirtinantį vaistų gydomąsias savybes“. Naujausias gydymo metodas buvo pavadintas homeopatija – graikai homoios (panašus), pathos (liga).
Lietuvoje pirmosios homeopatijos vaistinės įsteigtos XIX a. pabaigoje. Homeopatų draugijos pasekėjų iniciatyva išleistos kelios knygutės, tarpukaryje Kaune veikė Homeopatiško gydymo šalininkų draugija. Sovietmečiu medicinos studentai neturėjo galimybių gauti homeopatijos žinių.
Paskelbus nepriklausomybę homeopatija Lietuvoje atgijo – 1992 metais įsteigta Lietuvos homeopatų asociacija, kuri tęsia ankstesnę prieškarinės draugijos veiklą. Dabartiniu metu draugijoje yra apie 150 narių.
Gydytojo homeopato specialybė Lietuvoje įsteigta 1999 metais ir teisę dirbti turi 80 gydytojų.
Kaune Rotušės aikštėje Nr. 3 jau beveik 40 metų veikia Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Medicinos akademijos homeopatijos vaistinė. Vaistinėje gaminami homeopatiniai vaistai pagal gydytojų homeopatų receptus. Žaliava vaistų gamybai daugiausia gaunama iš Anglijos, taip pat ir iš kitų šalių. Dabartiniu metu Kaune dirba 3 homeopatinės vaistinės.
Seniausia homeopatinė vaistinė Kaune Rotušės aikštėje sėkmingai dirba ir šiandien, homeopatiniais vaistais aprūpina ne tik kauniečius, bet ir visus besikreipiančius ligonius iš visos šalies.
Nepriklausomoje Lietuvoje įsteigtos ir panašios homeopatinės vaistinės, Homeopatinė vaistinė dirba ir Panevėžyje. Šiauliuose homeopatinės vaistinės nėra. Ar yra Šiauliuose gydytojų homeopatų, nepavyko sužinoti, nors gydytojai homeopatai dirba ir kai kuriuose rajonuose.
Homeopatijos efektyvumas įrodytas tyrimais
Homeopatai ir dabartiniu metu laikosi XIX a. suformuluotų pagrindinių homeopatinių principų. Pagrindinis jų – panašumo principas.
Homeopatinis gydymas paremtas individualių simptomų nustatymu. Kiekvienam ligoniui parenkamos tam tikros vaisto dozės, kurios ir kėlė daugiausiai diskusijų pastaruosius dešimtmečius.
Jeigu į stiklinę įlašinami keli lašai veikliosios medžiagos, išeis mikrodozė, bet nepasidarys homeopatijai tinkamas vaistas. Daug praskiesta cheminė medžiaga neveikia. Homeopatinis vaistas gaminamas preparatą skiedžiant nuosekliai. Pavyzdžiui, paimama 1/10 veikliosios medžiagos ir papildoma 9 dalimis indipirentinės medžiagos: vandens, spiritinio tirpalo. Mišinys energingai supurtomas ir gaunamas pirmasis dešimtinis skiedinys.
Norėdami preparatą skiesti daugiau imama 1/10 gauto tirpalo ir vėl skiedžiama indiferentine medžiaga, vėl supurtoma ir gaunama 100 kartų praskiestas vaistas. Taip daromi homeopatiniai preparatai, tinkami gydyti.
Gaminant homeopatinį vaistą, kartu tarsi paruošiama vaisto informacija. XX a. daugybė tyrimų įrodė, kad vanduo turi atmintį ir molekulės grupuojasi tarpusavyje su veikliosios medžiagos molekulėmis, daug kartų praskiestas tirpalas skleidžia elektromagnetinį lauką.
Homeopatinis vaistas pasižymi galimybe veikti visą organizmą. Jis nesukelia jokios nepageidaujamos reakcijos, bet, norint, kad būtų veiksmingas, svarbi vienintelė sąlyga – būtina tiksliai ir individualiai parinkti preparatą.
Homeopatija sugrąžino bendrosios medicinos pamirštą magišką formulę – „gydyti ne simptomą, ne ligą, o ligonį“.
Visi homeopatiniai preparatai gali būti įsigyjami tik vaistinėse, nes jie priskiriami vaistų grupei. Lietuvoje homeopatinius vaistus galima įsigyti vaistinėse be recepto, tačiau dažnai tokius vaistus išrašo bendrosios praktikos gydytojai.
Pasaulyje populiarėja gydymas homeopatiniais preparatais, registruojami vis nauji homeopatiniai vaistai. Lietuvoje registruojami kelių šalių firmų vaistai bei lietuviškų – šiuo metu apie 100 pavadinimų vaistų.
Pastaraisiais dešimtmečiais Lietuvoje išleidžiama nemažai literatūros, spausdinami straipsniai homeopatijos klausimais.
Artūro STAPONKAUS nuotr.
