58 metų radviliškietė Sigita Leošienė niekada nepamirš to lemtingo šeštadienio vakaro, kai ją ištiko ūmus insultas. Netikėtai pajutusi silpnumą moteris iš pradžių nieko blogo neįtarė. Ji nusprendė prigulti ir pailsėti, pamaniusi, kad jėgos netrukus grįš. Bet Sigitos būklė nesitaisė: dešinę koją pradėjo traukti mėšlungis, pusė kūno nutirpo.
Tą vakarą kartu su moterimi namuose buvęs sutuoktinis tuoj pat iškvietė greitąją pagalbą, medikams tiksliai nupasakojo žmoną ištikusios ligos simptomus.
Per penkias minutes į ligonės namus atskubėję greitosios pagalbos medikai įtarę insultą reagavo žaibiškai – neužsukdami į Radviliškio ligoninę Sigitą Leošienę nuvežė į Respublikinės Šiaulių ligoninės Priėmimo skyrių. Pagalba sąmonės netekusiai pacientei buvo suteikta per pirmąją valandą.
„Atsibudau reanimacinėje palatoje, skausmas ir silpnumas buvo nuslūgę, jaučiausi gerai. Tik operatyviai dirbusių gydytojų dėka buvau išplėšta iš mirties nagų“, – prisimena Sigita. Moteris džiaugiasi sparčiai atgaunanti jėgas ir tikisi netrukus galėsianti gyventi taip, tarsi nieko nebūtų nutikę.
Svarbu atpažinti ligą ir laiku atvykti į gydymo įstaigą
Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus vedėja Sigla Ščeponavičiūtė sako, kad ši ligonė po insulto neliko prikaustyta prie lovos, nes laiku pastebėjo pirmuosius ligos simptomus ir skubiai kreipėsi į medikus.
Atpažinti insultą nėra sunku. Reikia žinoti tris pagrindinius požymius: pakritęs į vieną pusę veidas, sutrikusi kalba, sunkiai valdomos galūnės.
Insulto ištiktiems pacientams gydyti Respublikinėje Šiaulių ligoninėje yra įkurtas Šiaurės Lietuvos insultų gydymo centras, kuriam ir vadovauja neurologė S. Ščeponavičiūtė. Jos žodžiais, bendradarbiaujant su rajonų ligoninių gydytojais, su greitosios medicinos pagalbos stočių medikais bei šeimos gydytojais, pavyko pasiekti, kad vis daugiau pacientų laiku sulauktų reikiamos pagalbos. Insultų klasterio įkūrimas padėjo vis daugiau žmonių sugrąžinti į darbą ir visavertį gyvenimą.
„Jei pacientas per keturias, vadinamąsias auksines, valandas patenka į gydymo įstaigą, jam suteikiama kvalifikuota pagalba, taikomas inovatyvus gydymas, nepaliekantis skaudžių liekamųjų ligos reiškinių“, – teigia gydytoja. Pasak jos, vienas iš naujų insulto gydymo būdų – trobolizė, kai krešulys tirpdomas medikamentu. Šiais metais ligoninėje jau atliktos 74 trombolizės, pernai buvo atliktos 39 tokios procedūros.
„Jei per valandą nepraeina ligos požymiai, pasirenkamas kitas gydymo būdas – trombektomija", – pasakoja S. Ščeponavičiūtė.
Šiemet buvo atliktos 25 inovatyvios procedūros, kai krešulys iš galvos smegenų kraujagyslių buvo pašalintas mechaniškai. Pernai tokios procedūros dar nebuvo atliekamos. Anot gydytojos, šio metodo efektas matomas jau pirmomis minutėmis – žmogus tarsi atgyja. Mechaniškai krešulys iš galvos smegenų buvo pašalintas ir pacientei iš Radviliškio Sigitai Leošienei.
Būtina informacijos sklaida
Po insulto pagijusi radviliškietė dėkinga ne tik ją išgelbėjusiems šiauliečiams medikams, bet ir Šiaulių teritorinei ligonių kasai, kuri plačiai skleidė informaciją apie Šiaulių regiono gyventojams prieinamą modernų insulto ir infarkto ligų gydymą.
„Su vyru matėme Šiaulių teritorinės ligonių kasos inicijuotą laidą per vietinę televiziją, todėl ir žinojome, kaip reikia elgtis ištikus insultui“, – sakė moteris.
