Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai vykstantiems į egzotiškas šalis pataria pirmiausia
pagalvoti apie skiepus. Pasak jų, tai padaryti reikėtų likus bent 4–6 savaitėms iki kelionės. Pasak Šiaulių miesto savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro sveikatos stiprinimo skyriaus specialistės vaikų ir jaunimo klausimais Dianos Gedminienės, svarbu žinoti ir tai, jog keliaujant su vaikais jiems gali prireikti papildomų skiepų. Kur, kada ir nuo ko skiepytis, gali pasakyti šeimos gydytojas, kuris įvertins kelionės pobūdį, trukmę, keliautojo sveikatos būklę, infekcijų riziką.
Ligos, nuo kurių verta pasiskiepyti
Pasak sveikatos specialistės D. Gedminienės, ligų, nuo kurių verta pasiskiepyti, sąrašas ilgas: hepatitas A, hepatitas B, vidurių šiltinė, difterija, pasiutligė, stabligė, cholera ir kitos.
„Hepatitas A paplitęs visame pasaulyje, ypač ten, kur prastos sanitarinės sąlygos. Hepatitas A – tai viena dažniausių užkrečiamųjų ligų, kuriomis gali užsikrėsti keliautojai. Ji ypač aktuali išsivysčiusių šalių gyventojams, vykstantiems į mažiau išsivysčiusias šalis. Didelė rizika yra keliautojams, kurie gyvena blogomis sanitarinėmis sąlygomis ar neturi galimybių vartoti tik saugų geriamąjį vandenį ir maistą. Skiepai nuo hepatito A rekomenduojami visiems vyresniems nei 1 metų asmenims, vykstantiesiems į endemines hepatito A teritorijas“, – aiškina specialistė.
Saugi ir labai efektyvi hepatito A vakcina vartojama nuo 1992 m. Skubiu atveju pirmoji vakcina gali būti skiriama netgi ir išvykimo dieną, tačiau paprastai skiepijama likus 2–4 savaitėms iki kelionės, antroji dozė skiriama po 6–24 mėn. Tokia skiepijimo schema užtikrina imunitetą ne mažiau kaip 10 metų.
Blogose sanitarinėse sąlygose – hepatito B rizika
Hepatitas B, anot D. Gedminienės, paplitęs daugelyje pasaulio šalių, išskyrus kai kurias Šiaurės Amerikos, Šiaurės ir Vakarų Europos šalis, Australiją, Naująją Zelandiją.
„Potenciali hepatito B rizika yra visiems asmenims išvykstantiems į endemines hepatito B teritorijas, nes kiekvienam, ypač išvykstančiam ilgesniam laikui, gali prireikti medicinos pagalbos. Ypač didelė hepatito B rizika yra asmenims, kontaktuojantiems su krauju ar kitais žmogaus organizmo skysčiais, turintiems nesaugių lytinių santykių. Rizikos grupei priskiriami sveikatos priežiūros darbuotojai, kontaktuojantys su pacientų krauju, asmenys, kuriems perpilama kraujo, atliekamos operacijos, įvairios medicininės ar kitos procedūros (akupunktūra, tatuiruotės ir kt.), bei vartojantieji intraveninius narkotikus. Besivystančiose šalyse hepatitas B gali plisti ir tiesioginio kontakto būdu, ypač jei yra nedidelių odos pažeidimų. Naujagimiai ir kūdikiai skiepijami pagal profilaktinių skiepijimų kalendorių. Neskiepytiems asmenims skiriamos 3 vakcinos dozės (standartinė schema: pirmoji dozė, antroji po 1 mėn. ir trečioji po 6–12 mėn.). Kadangi hepatitui B būdingas ilgas inkubacinis periodas, pirmosios dvi vakcinos dozės gali būti skiriamos prieš kelionę, trečioji – grįžus iš jos“, – aiškina specialistė.
„Lietuvoje kol kas hepatito E atvejų nėra nustatyta. Šią ligą sukelia virusas, plintantis per neplautas rankas. Sergama ne tik Afrikoje, Azijoje, kur žemas sanitarinis lygis. Šiuo metu liga diagnozuojama ne tik žmonėms, kurie lankėsi šalyse – endeminėse ligos vietose, bet ir Europos, Japonijos, JAV gyventojams, kurie niekur nebuvo išvykę. Todėl apie virusinį hepatitą E infektologai kalba kaip apie naują išsivysčiusių šalių gyventojų infekcinę ligą“, – aiškina specialistai.
Yra ir daugiau keliautojams priskiriamų ligų, kuriomis dažniausiai užsikrečia keliaudami egzotiniuose kaštuose, turistaudami. Todėl, anot D. Geminienės, reikėtų ypač laikytis higienos keliaujant svetimuose kraštuose, kur karšta. Taip pat svarbu rinktis tinkamą maistą ir gerti tik švarų vandenį.
Kaip tinkamai pasiruošti kelionių vaistinėlę
Šiaulių visuomenės sveikatos biuro specialistai pataria keliautojams pasiruošti visiems galimiems atvejams! Todėl su savimi išvykus į svečią šalį svarbu turėti vaistų nuo skausmo, virškinimo sutrikimų, nuo pykinimo, virškinimą gerinančių preparatų. Sveikatos specialistai atkreipia dėmesį ir į tai, jog egzotiškuose kraštuose galimos įvairios traumos, tad vertėtų kelioninėje vaistinėlėje turėti ir tepalų sumušimams ar sutrenkimams mažinti, reikėtų ir pleistrų. Neretai kur karšta, ten daug uodų ir kitokių mašalų, todėl reikėtų turėti ir juos atbaidančių repelentų.
Taip pat sergantiems lėtinėmis ligomis svarbu turėti vaistų, kuriuos vartoja kasdien.
„Savo sveikata ypač atidžiai turėtų pasirūpinti vyresnio amžiaus žmonės, būtina prižiūrėti ir vaikus, nes jie labai jautrūs aplinkos pokyčiams. Būsimoms mamoms į išvykas patariama vykti tik antroje nėštumo pusėje, kai kūnas jau pripratęs prie pasikeitimų, mažesnė persileidimo tikimybė, o pilvas dar nėra toks didelis, kad trukdytų judėti, ir sumažėja priešlaikinio gimdymo rizika. Nėščiosioms rekomenduojama atsisakyti kelionių į tolimas šalis, nes nepatartina skiepytis. Norint išvengti virškinimo problemų kelionių metu reikia valgyti reguliariai, o svarbiausia – kokybišką maistą. Keliaujantiesiems patariama negerti vandens iš čiaupo, nevirinto vandens, nevalgyti neplautų ir neluptų vaisių ar daržovių, rinktis gerai iškeptą ir išvirtą maistą, vartoti pakankamai skysčių. Rekomenduojama į kelionę pasiimti skrandžio veiklą reguliuojančių vaistų. Dažnai kelionėse pasitaikantis virškinimo sutrikimas – viduriavimas.
Viduriuojant patariama vartoti daugiau skysčių, geriausiai tinka negazuotas mineralinis vanduo. Trumpas viduriavimas dažniausiai nieko bloga nereiškia ir yra natūralus organizmo valymasis. Tačiau jei viduriavimas užsitęsia ilgai – 48–72 valandas, blogėja savijauta, atsiranda mieguistumas, svaigsta galva, pakyla temperatūra, žmogus vemia – tai ženklas, kad būtina kreiptis į gydytoją. Grįžus iš užsienio ir pajutus kokius nors negalavimus, gydytoją būtina informuoti, kad buvote išvykęs“, – įspėja D. Gedminienė.
