Šių metų sausio–gegužės mėnesiais Šiaulių apskrityje erkių platinamomis ligomis susirgo 25 asmenys, iš jų – 21 Laimo liga ir 4 erkiniu encefalitu. Kaip praneša Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus vyriausioji specialistė Daiva Kulikauskienė, lyginant su praėjusių metų tuo pačiu laikotarpiu, sergamumas išliko panašus, nes 2015 metais buvo užregistruoti 25 Laimo ligos ir 2 erkinio encefalito atvejai.
Sumažėjo Laimo ligos sukėlėjais infekuotų erkių
Nacionalinio visuomenės sveikatos centro Šiaulių departamento specialistai kasmet pasirinktuose Šiaulių ir Radviliškio rajonų miškuose vykdo erkių gausos stebėjimus bei renka erkes dėl Laimo ligos sukėlėjų nustatymo.
Šių metų balandžio–birželio mėnesiais Linkaičių (Radviliškio r.) ir Luponių (Šiaulių r.) miškuose atlikta 14 erkių gausos stebėjimų. Kaip ir kasmet, daugiausia erkių buvo rasta gegužės mėnesį: Luponių miške (Šiaulių r.) 1 kilometro maršrute vidutiniškai aptiktos 34 erkės, Linkaičių miške (Radviliškio r.) – 15.
Birželio mėnesį erkių gausos stebėjimai buvo atlikti ir Šiaulių miesto parkuose: Talkšos, Centriniame ir Salduvės. Erkės buvo rastos tik Salduvės parke – 3 km maršrute aptiktos 4 erkės.
Gegužės mėnesį Linkaičių (Radviliškio r.) ir Luponių (Šiaulių r.) miškuose surinktos erkės buvo pristatytos į Nacionalinę visuomenės sveikatos priežiūros laboratoriją dėl Laimo ligos sukėlėjų nustatymo.
Iš visų ištirtų 247 erkių Laimo ligos sukėlėjais buvo infekuotos 34 erkės, t. y. 13,8 proc. Lyginant su praėjusiais metų duomenimis, infekuotų erkių sumažėjo nuo 27,5 iki 13,8 proc.
Pasak specialistų, erkes dažnai galima aptikti miško takelių pakraščiuose, tankiuose brūzgynuose, soduose, miesto parkuose, skveruose, stadionuose, kapinių teritorijose, paplūdimių žaliojoje zonoje ir net žaliuosiuose želdinių plotuose.
„Žmogus erkių platinamomis ligomis (Laimo liga, erkiniu encefalitu) dažniausiai užsikrečia įsisiurbus infekuotai erkei. Erkės įkandimas nejuntamas, nes jos kartu su seilėmis į aukos žaizdelę suleidžia nuskausminaųjų medžiagų. Erkiniu encefalitu taip pat galima užsikrėsti vartojant nepasterizuotą, virusu infekuotą ožkų ir karvių pieną bei jo produktus, todėl reikia būti itin budriems“, – sako D. Kulikauskienė.
Būtina saugotis nuo erkių platinamų ligų
Šiaulių departamento specialistė ragina nepamiršti profilaktinių priemonių, apsaugančių nuo erkių platinamų ligų, kai artėja ilgasis Joninių savaitgalis ir dauguma vyks poilsiauti į gamtą.
Anot D. Kulikauskienės, ypač svarbu vykstant į gamtą tinkamai apsirengti – dėvėti uždarus drabužius ilgomis rankovėmis, ilgas kelnes sukištas į batus ar kojines. Patariama rinktis šviesesnius drabužius, nes ant jų lengviau pastebima ropojanti erkė. Taip pat drabužius ir atviras kūno vietas apsipurkšti erkes atbaidomosiomis priemonėmis (repelentais). Pasak specialistų, svarbu nepamiršti, jog visų repelentų poveikis yra trumpalaikis, todėl reikėtų įdėmiai perskaityti naudojimo instrukciją ir priemonę naudoti pagal gamintojo / tiekėjo nurodymus.
Mėgstantiems pasivaikščiojimus gamtoje, sveikatos specialistai pataria poilsiui pasirinkti sausą, atvirą miško aikštelę, vaikščioti takeliais bei nesėdėti ant žolės prieš tai nepasiklojus antklodės ar kilimėlio. O sugrįžus į namus būtina atidžiai apžiūrėti savo kūną, išsišukuoti plaukus, nusiprausti po dušu.
„Įsisiurbusią erkę būtina nedelsiant pašalinti, o ištraukus svarbu kalendoriuje pažymėti erkės įsisiurbimo dieną ir stebėti bendrą savo sveikatos būklę. Jeigu per mėnesį pasireiškė į gripą panašūs simptomai (karščiavimas, galvos, raumenų skausmai) ar erkės įsisiurbimo vietoje atsirado raudona dėmė, būtina nedelsiant kreiptis į savo šeimos gydytoją ir informuoti apie erkės įsisiurbimo dieną. Tai palengvins nustatyti ligos diagnozę. Tačiau jau ne kartą esame minėję, jog viena efektyviausių apsisaugojimo nuo erkinio encefalito priemonių – skiepai. Deja, nuo Laimo ligos skiepų nėra, tad belieka imtis rekomenduotų atsargumo priemonių“, – nuogąstauja D. Kulikauskienė.
Erkinio encefalito ir Laimo ligos požymiai
Erkinio encefalito inkubacijos periodas (slaptasis periodas) trunka nuo 8 iki 33 dienų. Pradžioje liga pasireiškia karščiavimu, kaulų, raumenų, galvos skausmu, nuovargiu bei bendru silpnumu. Vėliau seka apgaulingas „tariamo pasveikimo“ periodas, po kurio antroje ligos fazėje nustatomi centrinės nervų sistemos pažeidimai – galvos smegenų bei dangalų uždegimai. Maždaug trečdalis žmonių visiškai nepasveiksta.
„Erkinis encefalitas yra viena iš ligų, kuriai būdingi liekamieji reiškiniai. Dažniausi liekamieji reiškiniai – negalėjimas susikaupti, miego sutrikimai, nuolatiniai galvos skausmai, padidėjęs jautrumas, elgesio pokyčiai, rečiau – parezės (paralyžius). Žmogus gydomas tik simptomiškai – vaistais, sumažinančiais ligos požymius. Specifinio gydymo, nukreipto prieš ligos sukėlėją, nėra. Žmonės, persirgę erkiniu encefalitu, įgyja imunitetą šiai ligai“, – aiškina D. Kulikauskienė.
Tačiau jei žmogus nuo erkės užsikrėtė Laimo liga, kuriai būdingi bendri infekcijos požymiai ir migruojanti eritema atsirandanti erkės įkandimo vietoje, dažniausiai liga paaiškėja tik praėjus 1–4 savaitėms po įsisiurbimo.
„Jei žmogus susirgo Laimo liga, įkandimo vietoje bėrimas yra didesnis nei 5 cm ir plečiasi. Eritema susiformuoja 80–90 procentų atvejų. Daliai ligonių kartu su eritema pasireiškia ir neryškių bendro pobūdžio negalavimų: silpnumas, galvos, sąnarių ir raumenų skausmai, padidėję limfmazgiai, gali pakilti temperatūra. Ligai progresuojant gali išsivystyti galvos ir jos dangalų uždegimas, daugybiniai periferinių nervų pažeidimai. Liga gydoma antibiotikais. Gydymo efektyvumas priklauso nuo ankstyvos ligos diagnostikos. Persirgus šia liga, imunitetas neįgyjamas, ir žmogus šia liga gali susirgti pakartotinai, todėl būtina laikytis rekomendacijų ir saugotis nuo erkių būnant gamtoje“, – įspėja sveikatos specialistė.
