Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamento specialistai informuoja, kad maistu plintančios infekcijos ir sergamumas jomis Lietuvoje išlieka aktualia visuomenės sveikatos problema. Yra žinoma daugiau nei 250 įvairių maisto kilmės ligų. Dauguma iš jų yra infekcinės ligos, kurių priežastimi gali būti su maistu į žmogaus organizmą patekę mikroorganizmai, tačiau vasaros sezono metu dažniausiai užsikrečiama bakterinės kilmės žarnyno ligomis. Pasak Šiaulių departamento Užkrečiamųjų ligų profilaktikos ir kontrolės skyriaus vedėjo pavaduotojos Ritos Švambarienės, ypač vasarą padaugėja apsinuodijimų maistu, nes gyventojai dažnai gamina maistą gamtoje nesilaikydami nei maisto higienos, nei laikymo bei apdorojimo reikalavimų. Todėl sveikatos specialistai ragina gyventojus būti budriems ir saugoti savo sveikatą.
Dažniausias susirgimas – salmoneliozė
Salmoneliozė yra dažniausiai registruojama per maistą plintanti ūmi liga ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje. Ši liga pasireiškia pykinimu, vėmimu, viduriavimu, karščiavimu, pilvo ir galvos skausmais. Dažniausiai minėti ligos simptomai prasideda po 12–72 val. nuo užsikrėtimo. Ligos inkubacinis periodas priklauso nuo salmonelių kiekio, esančio maisto produkte. Šis susirgimas paprastai trunka 4–7 dienas ir daugelis pasveiksta be specifinio gydymo, tačiau kai kuriems ligoniams bakterijos iš žarnyno gali patekti į kraują. Infekcija tokiu atveju gali komplikuotis bet kurio organo pažeidimu.
Pasak R. Švambarienės, siekiant išvengti žarnyno užkrečiamųjų ligų, svarbu maistą gerai termiškai paruošti: gerai išvirti ar iškepti mėsą, paukštieną, kiaušinius ir jų produktus. Tai ypač aktualu būnant gamtoje, kai nėra šaldytuvo, o maistas yra ruošiamas tiesiog lauko sąlygomis.
„Šiltoje temperatūroje yra sudarytos puikios sąlygos plisti patogeniniams organizmams. Jei maistas buvo netinkamai apruoštas ar netinkamai laikomas jį įsigijus, galima sulaukti per maistą plintančių disfunkcinių susirgimų. Tarp šių susirgimų yra ir maisto toksiniai susirgimai (salmoneliozė), stafilokokinė infekcija, kampilobakteriozė, kuri taip pat plinta gyvūninės kilmės žaliavoje“, – aiškina R. Švambarienė.
Vasarą poilsiautojai dažnai mėgsta kepti mėsą ant laužo, todėl, anot R. Švambarienės, dėl netinkamai apdorotos ar paruoštos mėsos padažnėja apsinuodijimų. Todėl sveikatos specialistė pataria saugoti baltyminį maistą nuo pavojaus sugesti. Apsinuodijus maistu pasireiškia sveikatos sutrikimas, kuriuos lydi pykinimas, vėmimas. Priklausomai nuo ligos sukėlėjo, gali atsirasti temperatūra, viduriavimas.
„Virusiniai susirgimai dažniau plinta šaltuoju metų laiku, skirtingai nei bakterinės kilmės, kurie vasarą plinta per maistą“, – sako R. Švambarienė.
Pavojų kelia ir neplautos uogos
Pasirodo, jog ne tik mėsos produktai vasarą graso infekcijomis. Pasak R. Švambarienės, susirgti galima ir suvalgius neplautų uogų.
„Tokių susirgimų, kai žmogus suserga suvalgęs uogų, labai retai pasitaiko, tačiau visgi svarbu gyventojams žinoti, jog galima užsikrėsti valgant uogas su plaukeliais, nes jas sunkiau nuplauti. Vienas tokių pavyzdžių – avietės. Pavojus susirgti kyla ir perkant šaldytas avietes. Nuo neplautų uogų galima susirgti žarnyno infekcija – ešerichijoze, kurią sukelia E coli bakterijos. Prieš kelerius metus Vokietijoje buvo aiškinamasi, kada žmogus susirgo ešerichijoze dėl daigintų grūdų želmenų. Klinikiniu požiūriu šis susirgimas mažai kuo skiriasi nuo kitų apsinuodijimų maistu, todėl visuomet primename, jog būtina rinktis iškyloms tokius produktus, kurie greitai negenda, be to, vengti įvairiausių majonezų ir grietinių bei baltyminio maisto. O ruošiantis kepti lauko kepsnius būtina rinkti vakuuminę produkciją, kuri apsaugo nuo greito produkto gedimo. Ir žinoma, visada laikytis higienos net ir valgant uogas vasarą“, – įspėja R. Švambarienė.
