Gegužės 27-ąją minima Pasaulinė išsėtinės sklerozės diena, o Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras informuoja, kad pasaulyje yra apie 2,3 mln. sergančiųjų šia liga. Ne išimtis ir Šiauliai.

Respublikinės Šiaulių ligoninės Neurologijos skyriaus gydytojas neurologas, Šiaulių universiteto dėstytojas Andrius Kazlauskas sako, jog dabar Šiauliuose yra sudarytos reikiamos sąlygos išsėtinei sklerozei gydyti. Specialiai šiai ligai gydyti Šiauliuose įkurtas išsėtinės sklerozės priežiūros kabinetas, kuriame pacientas gauna specializuotas paslaugas. Taip pat veikia ir Išsėtinės sklerozės draugija, kurios įkūrėjas gydytojas A. Kazlauskas.

Pirmi ligos požymiai
Išsėtinė sklerozė – tai lėtinė, progresuojanti visos nervų sistemos liga, kuri pasireiškia centrinės nervų sistemos lėtiniu uždegiminiu procesu – tai pažeidžia galvos smegenis, stuburo smegenis ir atskirus nervus. Pasak gydytojo, priklausomai nuo to, kuri nervų sistemos dalis labiausiai pažeidžiama, ligos simptomai gali pasireikšti labai skirtingai (tai sudaro didelę diagnostikos problemą) – raumenų funkcijos ir jų kontrolės sutrikimais, pusiausvyros sutrikimais, regos ar kalbos sutrikimais, psichikos sutrikimais ir t. t.

Per keletą pirmųjų ligos metų (priklausomai nuo ligos formos) apie 35 proc. sergančiųjų išsėtine skleroze dėl nesulaikomai progresuojančio nervų sistemos pažeidimo tampa daugiau ar mažiau neįgalūs, nedarbingi, sutrinka jų judėjimo galimybės ir apsitarnavimas, tampa reikalinga šeimos ar visuomenės globa bei priežiūra. Tačiau jei liga gydoma, jos eigą galima sustabdyti ir žmogus kuo ilgiau gali gyventi aktyvų gyvenimą.

Gydytojai teigia, jog išsėtinės sklerozės atsiradimą skatinančių veiksnių labai daug: dažnos įvairios infekcijos (ypač virusinės), didelis psichoemocinis stresas, galvos traumos, įvairios organizmo intoksikacijos, rūkymas, vitamino D trūkumas ir kt. Nors išsėtinė sklerozė nėra paveldima, t. y. tėvai negali ligos perduoti savo vaikams, vis dėlto vienoje teorijoje užsimenama, kad dažnai suserga žmonės iš tų pačių šeimų. Yra pakankamai mokslinių įrodymų, kad yra 1–5 proc. pavojus susirgti, jei, pavyzdžiui, tėvas ar brolis turi šią ligą. O tarp monozigotinių dvynių rizika išauga net iki 20–25 proc. Moterys išsėtine skleroze serga net du–tris kartus dažniau negu vyrai. Dažniausiai liga pasireiškia tarp 18–45 metų. Vyresniame amžiuje susirgimų skaičius reikšmingai mažėja. Retais atvejais ligos pradžia pastebima ir 10–19 metų amžiaus asmenims.

Sergančiųjų registruojama vis daugiau
Lietuva priskiriama didelio išsėtinės sklerozės paplitimo zonai: kasmet šalyje užregistruojama po 70–80 naujų išsėtinės sklerozės atvejų, o bendras sergančiųjų skaičius galėtų siekti 3 tūkst. (tačiau oficialaus registro nėra).

Pasak neurologo A. Kazlausko, Statistikos departamento duomenimis, Lietuvoje šiuo metu registruoti 2 256 sergantys išsėtine skleroze asmenys.

„Pagal susirgimo dažnumą jų galėtų būti apie 3 500, o tai reiškia, kad yra nemažai žmonių, kuriems ši liga nėra nustatyta. Negalime sakyti, jog susirgimo išsėtine skleroze atvejų dažnėja, tačiau per pastaruosius dešimt metų gerėjo medicinos galimybės, tad ši liga dažniau ir žymiai anksčiau diagnozuojama. Džiaugiamės, jog ir Šiauliuose gydymo metodai atitinka europinius standartus, tad galime teikti reikiamas paslaugas pacientams, sergantiems išsėtine skleroze. Dažnai žmonės galvoja, jog Šiauliuose nėra gydoma išsėtinė sklerozė, o tik diagnozuojama, tačiau galime nuraminti, jog ir mūsų mieste yra teikiama kvalifikuota pagalba šiems pacientams. Jiems net turime įsteigę kabinetą, kuriame pacientai gauna priežiūrą, sekame jų gydymą, o jei reikia, atrenkame tinkamus vaistus bei juos keičiame kitais. Dalyvaujame naujų vaistų įvedimo į rinką tarptautiniuose tyrimuose, todėl turime pačius naujausius vaistus ir galime skirti moderniausią gydymą, kai nauji vaistai dar yra  nepasiekę vaistinių tinklų. Taip pat esame įkūrę išsėtinės sklerozės draugiją, kurioje sergantys bendraminčiai dalijasi savo patirtimi. Norėjome pacientus suvienyti, kad jų balsas pasiektų ir Vyriausybę“, – aiškina A. Kazlauskas.

Pasak neurologo, gydytojų užduotis – kuo anksčiau diagnozuoti ligą, kad būtų galima ją kuo anksčiau pradėti stabdyti vaistais, kol liga nespėja sužaloti žmogų.

„Gydyti išsėtinės sklerozės negalime, tačiau medicina yra pajėgi šią ligą lėtinti. Deja, dar šimtaprocentinio išsėtinės sklerozės gydymo visame pasaulyje nėra atrasto. Nors galime džiaugtis, kad dabar situacija gera, palyginti su ta, kuri buvo prieš šimtą metų, kai net stabdyti ligos eigos nebuvo galimybių, o sergančiam žmogui vienintelė pagalba – vaistais lengvinami ligos simptomai. Kitas aiškesnis palyginimas: jei anksčiau liga per penkerius metus greitai progresuodavo ir sergantį žmogų per tą laiką paguldydavo į lovą, tai dabar žmogus, kurio ligą medikai stabdo vaistais, gali normaliai jausdamas gyventi 10–15 metų be rimtesnių šalutinių ligos požymių. Leidžiame žmogui ilgą laiką jaustis darbingam“, – sako A. Kazlauskas.

Kada vertėtų sunerimti
Pasak A. Kazlausko, dažnai pacientai į medikus kreipiasi per vėlai, nors tai yra gana jaunų žmonių liga. Kaip aiškina gydytojas, ši liga veikia uždegiminiu alerginiu procesu, organizmas griauna audinių dangalus ir tai sukelia įvairių judesio sutrikimų. Po virusinių infekcijų neretai atsiranda kojų ir rankų tirpimas, kuris painiojamas su įprastu nuovargiu. Tačiau dėl išsėtinės sklerozės gali nusilpti ir rega.

„Yra pasitaikiusių atvejų, kai vienam gitaristui vos rankos neišoperavo, galvojant, kad jam nuo sunkių darbų rieše spaudžiamas nervas. O kaip vėliau pasimatė, jog žmogui iš tikrųjų reikia neurologo pagalbos. Tie neįprasti simptomai dažniausiai atsiranda žmogui iki 30 metų. Dažniausiai būna taip, kad simptomai dingsta ir tas pats žmogus, ketinęs kreiptis į medikus pagalbos, numoja ranka ir taip liga progresuoja toliau. Tačiau geriau ateiti ir pasitarti su specialistu be reikalo, nei uždelsti ligą. Žmogus turėtų būti atidus savo sveikatai ir reaguoti į visus organizmo siunčiamus signalus“, – įspėja neurologas.

Pastebėta, jog sergantys išsėtine skleroze žmonės neretai sunkiai toleruoja karštį, negali degintis saulėje, greitai pavargsta. Pasak A. Kazlausko, tai jau galėtų būti ženklas, jog reikia sunerimti. Nes įprastai jaunas žmogus tokių negalavimų nejaučia, nes yra stiprus fiziškai, skirtingai nei tas, kurį kamuoja vienas ar kitas susirgimas. Žmonės, kurie serga išsėtine skleroze ir turi žalingų įpročių, neretai juos liga palaužia greičiau, todėl gydytojas A. Kazlauskas įspėja, jog sergantiems bet kuria lėtine liga reikėtų rūpintis sveikata ir stengtis atsikratyti visų žalingų įpročių.

Savigyda užsiimti nerekomenduojama
Pasak gydytojo A. Kazlausko, vis dažniau gydytojai pastebi, jog žmonės yra nelinkę pasitikėti šiuolaikine medicina, todėl vis ieško savų būdų, kaip gydytis. Tačiau, anot A. Kazlausko, savigyda sergantiems išsėtine skleroze bei kitomis rimtomis ligomis užsiiminėti nerekomenduojama.

„Yra žmonių, kurie susigalvoja sau gydymą ir sėkmingai gydosi, tačiau kaip rodo gydymo rezultatai, taip žmogus gydosi tol, kol jam „nukelia“ stogą ir jis sugrįžta ieškodamas pagalbos pas medikus. Kol tokiam pacientui gerai, jis ir kitus agituoja, jog nereikia vartoti vaistų, tačiau vėliau ir pats pereina prie medikamentinio gydymo. Viena aišku, jog jei liaudies medicina būtų pajėgi, daugelį ligų gydytų žolelėmis. Tačiau mano nuomone, žmonės, kurie nepasitiki medikais, daro klaidą, nes daugeliu atvejų rizika mažesnė, nei pašaliniai vaistų reiškiniai. Todėl reikėtų mažiau skaityti internete, nes ten randama įvairiausių rekomendacijų, kurios paprasčiausiai žmonėms susuka galvas“, – sako gydytojas.

Respublikinėje Šiaulių ligoninėje veikia išsėtinės sklerozės priežiūros kabinetas.
Artūro STAPONKAUS nuotr.