Per pastaruosius penkerius metus nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius mažai keičiasi, – rodo Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registro statistiniai duomenys.

Buvo minima Pasaulinė darbuotojų saugos ir sveikatos diena, kurios tikslas visame pasaulyje skatinti kurti saugias, sveikas ir tinkamas darbo sąlygas. Darbuotojų saugos ir sveikatos gerinimas yra nuolatinis procesas ir reikalauja ne tik darbdavio dėmesio, bet ir darbuotojų iniciatyvos.

Profesinės ligos nustatomos per vėlai
Lietuvoje Profesinių ligų registre per pastaruosius penkerius metus (2010–2015 m.) užregistruotų naujai nustatytų profesinių ligų atvejų skaičius svyravo: 2010 metais užregistruoti 471 atvejai (tai sudarė 38 atvejų 100 tūkst. dirbančių gyventojų), 2015 metais užregistruoti 437 atvejai (tai sudarė 33 atvejus, tenkančius 100 tūkst. dirbančių gyventojų). Daugiausiai profesinių ligų buvo įtarta, kai žmogus kreipėsi į asmens sveikatos priežiūros įstaigą (83 procentai).

Profilaktikai tikrinant sveikatą buvo nustatyta 11 procentų ligų atvejų, gydomiems stacionare žmonėms – 4 procentai, kitais būdais – vos 2 procentai. Dažniausios profesinės ligos – jungiamojo audinio ir raumenų sistemos (ausies ir nervų sistemos ligos, kvėpavimo, odos, virškinimo sistemų ir kiti susirgimai.

Išanalizavus penkerių metų duomenis nustatyta, jog dažniau profesinės ligos buvo nustatomos vyrams, o moterims profesinių ligų atvejų nustatyta 3 kartus mažiau. Didžiąją dalį visų susirgusiųjų – asmenys, sulaukę 40 metų, ir jaunesni. Pagal išsilavinimą tarp sergančiųjų dominuoja turintys aukštesnįjį ir specialųjį vidurinį išsilavinimą (67 proc.).

Daugiausiai profesinių ligų atvejų nustatyta asmenims, gyvenantiems Vilniaus, Šiaulių, Kauno, Klaipėdos, Telšių apskrityse (po 10 proc. ir daugiau), o gyvenantiems kitose apskrityse (Utenos, Panevėžio, Alytaus, Tauragės, Marijampolės) – po 9 procentus. Didžioji dalis profesinių ligų (55 procentai) nustatyta dirbantiems asmenims, likusi dalis – nedirbantiems ligos nustatymo metu (45 procentai).

Pavojingiausias darbas – statybos sektoriuje
Atlikta analizė parodė, jog didesnė rizika susirgti profesinėmis ligomis yra dirbantiems apdirbamojoje pramonėje (per penkerius metus nustatyta 740 atvejų), statybos sektoriuje (671 atvejis), žemės ūkio, miškininkystės veiklose (359 atvejai), transporto sektoriuje (316 atvejų), prekybos ir aptarnavimo srityse (195 atvejai). Dirbantiems kitur – žmonių sveikatos priežiūros ir socialinio darbo srityse, švietimo, apgyvendinimo, maitinimo paslaugų veiklose ir kitose – per penkerius metus nustatyti 309 atvejai. Taip pat per šį laiką profesinių ligų daugiausiai buvo nustatyta asmenims, dirbantiems kvalifikuotais darbininkais, amatininkais bei įrenginių ir mašinų operatoriais – 82 procentai, kitų profesijų specialistai, įstaigų tarnautojai, paslaugų sektoriaus darbuotojai, nekvalifikuoti darbininkai sudarė 18 procentų nustatytų atvejų.

„Dirbantieji neskuba kreiptis į gydytoją, kad jie būtų ištirti ir nustatyta profesinė liga. Todėl nustatomos vėlyvos stadijos profesinės ligos, kai žmogus jau būna netekęs 40 ir daugiau procentų darbingumo“, – teigia Higienos instituto Sveikatos informacijos centro Profesinių ligų registro vadovė Danė Krisiulevičienė.

Parengta pagal Higienos instituto duomenis