Nuo studentų ir pensininkų, kariškių iki Lietuvos prezidentės Dalios Grybauskaitės – neatlygintinai duoti kraujo ir „uždirbti“ karmos taškų įkalbinėti nebereikia. O ir Pasaulio sveikatos organizacija skelbia, kad kraujo donorai savo gyvenimą gali pailginti 5 metais ir net sustiprinti imunitetą. „Kai kalbama apie gyvybės išsaugojimą, adatos ir kraujo baimė tampa antraeiliu dalyku. Suaugusio žmogaus organizme vidutiniškai yra 5,5 l kraujo. Vienu kartu iš recipiento paimama tik iki 450 ml kraujo, todėl jam nėra jokios žalos, o organizmas greitai atsistato. Sveikas suaugęs žmogus kraujo gali duoti kelis kartus per metus. Jo mums reikia kasdien, nes bet kurią akimirką gali atsirasti žmogus, kuriam jo gyvybiškai reikės. Iš esmės  egzistuojame tik neabejingų žmonių dėka“, – sako  Kraujo centro donorų organizatorė Eglė Sakavickaitė.

Kraujo donorais vis dažniau tampa ne tik pavieniai asmenys. Tam skirtas akcijas organizuoja ir didžiosios šalies įmonės, valstybės institucijos.  Pasak jos, žmonių sąmoningumas auga, panašias iniciatyvas palaiko vis daugiau darbuotojų, tad bendrovė prisideda ir prie organizacijų „Gelbėkit vaikus“ ir „Maltos ordino“ veiklų, kasmet rengiama Šeimos šventę.

Pagal statistiką, kas trečiam pasaulio gyventojui bent kartą gyvenime tenka atlikti kraujo perpylimą. Ir nors tapti donorais gali 10–15 proc. visų žmonių, dovanojančių savo kraują yra dešimt kartų daugiau.

Kad medicininėms reikmėms nepritrūktų kraujo, 1000 gyventojų turi tekti ne mažiau kaip 40 donorų. Jais gali tapti sveiki 18–65 metų žmonės, sveriantys ne mažiau kaip 50 kg. Kitus reikalingus tyrimus kraujo kokybei nustatyti Kraujo centro darbuotojai atlieka vietoje. Po įprastinės kraujo paėmimo procedūros dar kartą duoti kraujo galima mažiausiai po vieno mėnesio.

Pasaulinės sveikatos organizacijos reikalavimu, šalyse, kuriose dar gyvuoja atlygintina kraujo donorystė, iki 2020-ųjų atlygintinų kraujo donorų turi nebelikti.