Higienos instituto Informacijos centro duomenimis, vaikų sužalojimai buvo ir išlieka didelė problema. Vien 2014 metais dėl išorinių priežasčių mirė 21 ikimokyklinio amžiaus (0–6 metų) vaikas, 11 vidutinio mokyklinio amžiaus (7–11 metų) vaikų ir 43 vyresnio mokyklinio amžiaus (12–17 metų) vaikai ir paaugliai, iš jų 21 dėl netyčinių sužalojimų. 2013 metais vaikai iš viso patyrė 8,5 tūkst. traumų, kurios buvo gydytos stacionare. Iš jų: kūno sužalojimų – 70,1 proc., apsinuodijimų – 14,1 proc., nudegimų ir nuplikinimų – 8,5 proc., patekusių pro natūralias angas svetimkūnių poveikio – 2,0 proc., kitų traumų – 5,4 proc. Įvertinęs šią situaciją, Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centras (toliau – SMLPC) visuomenės sveikatos specialistams organizavo seminarą „Vaikų sužalojimai. Produktų vaikams saugos vadovas“.
Vaikų sužalojimų prevencija
Pasak SMLPC laikinai einančios Neinfekcinių ligų profilaktikos skyriaus vedėjos pareigas Liudos Ciesiūnienės, dažniausia vaikų traumų priežastis visose amžiaus grupėse minėtais metais buvo nukritimai, kurie sudarė 43,4 proc. traumų priežasčių. Dažna vaikų iki 5 metų traumų priežastis – dūmų, karščio ar liepsnos poveikis (20,8 proc.). Transporto traumos buvo dažnesnės tarp 5–17 metų amžiaus vaikų (10,6 proc. atvejų). Nuo 10 metų tarp vaikų traumų priežasčių išryškėjo tyčiniai susižalojimai ir pasikėsinimai – 12,5 proc. Apsinuodijimai dažniausi tarp 1–4 metų ir 15–17 metų amžiaus vaikų, tačiau skiriasi apsinuodijimo medžiagos.
Pagrindinės priežastys, dėl ko vaikai patiria sužalojimus: prasta vaikų priežiūra, pačių vaikų neatsargumas ir netinkamai naudojamasi įvairia įranga. Pastebima, jog ir patiems tėvams trūksta informacijos apie sužalojimus bei saugų elgesį.
„Paaugliai ir jaunimas nuo 12 iki 17 metų priklauso didžiausios nelaimingų atsitikimų rizikos grupei. Jie ištroškę nuotykių, labiau pasiduodantys draugų įtakai, sunkiau numatantys veiksmų pasekmes, įsiveliantys į pavojingus nuotykius su narkotikais ir alkoholiu. Siekiant visuomenėje užtikrinti vaikų saugą, būtina suvienyti valdžios institucijas, sveikatos, švietimo, transporto, gyvenamosios aplinkos, teisingumo sričių specialistus, mokslo ir technologijų pasiekimus, pramonę ir verslą, žiniasklaidą, bendruomenę, tėvus ir globėjus, pačius vaikus“, – sako Liuda Ciesiūnienė.
Fizinis aktyvumas traumų prevencijai
Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro Mitybos ir fizinio aktyvumo skyriaus visuomenės sveikatos administratorė Ramunė Miliauskė teigia, jog siekiant sumažinti traumų skaičių, ypač kalbant apie judamojo aparato pažeidimus, labai svarbų vaidmenį atlieka tinkamas fizinis aktyvumas. Vos gimusiam vaikui fizinis aktyvumas yra viena iš būtinų gyvenimo sąlygų. Per judesį vaikas susipažįsta su jį supančiu pasauliu, jo metu tobulinama motorika bei psichika.
„Sveikam kūdikiui jau nuo pirmųjų gyvenimo mėnesių galime taikyti mankštą. Kokia ji turėtų būti, priklauso nuo kūdikio psichomotorinio išsivystymo lygio. Užsiėmimo metu reikia stebėti ir įvertinti nuovargio pasireiškimą, judesius įvesti laipsniškai, nesukeliant neigiamų emocijų. Pratimus rekomenduojama atlikti likus valandai iki maitinimo arba 1–1,5 val. po jo. Judesius iš pradžių reiktų atlikti 2–4 kartus, pamažu didinti krūvį iki 6–8 kartų, priklausomai nuo judesio sudėtingumo. Atliekant judesius būtina kalbinti kūdikį, nes tai gerina fiziologinį kiekvieno judesio efektą, gerina emocijas, veikiama klausa ir rega. Kokius judesius, kaip teisingai juos atlikti, reikėtų pasitarti su kineziterapeutais“, – pasakoja R. Miliauskė.
Specialistai pastebi, jog vaikams ir paaugliams fizinio aktyvumo nauda yra neabejotina. Teigiamai yra veikiamas judamasis aparatas (kaulai, raumenys, sausgyslės, raiščiai bei sąnariai), kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, virškinimo, endokrininė, imuninės sistemos. Tačiau tiek per mažas, tiek ir per didelis fizinis krūvis ar neteisingai atliktas judesys gali būti traumų priežastis. Pavyzdžiui, dideli, sunkūs fiziniai krūviai, neatitinkantys organizmo brandos, iš pradžių kaulų augimą aktyvina, bet greitai kaulai nustoja augti, nes kaulėja augimo zonos.
Pavojai tyko ne tik namuose
Išleisdami vaikus į mokyklas, darželius, sporto užsiėmimus, tikimės, kad jie bus saugūs. Tačiau tiek pamokų, tiek pertraukų metu, tiek po jų įvyksta įvairių kūno sužalojimų. Sporto būrelių privalumas tas, kad ten daugeliu atveju dirba kvalifikuoti specialistai, yra naudojamas specialus inventorius bei apsaugos, papildomai tikrinama vaikų sveikata, laikomasi taisyklių. Vis dėl to dėl per didelių apkrovų, dėl per mažai atliktų raumenų tempimo bei stabilizavimo pratimų, taip pat dėl saugaus elgesio taisyklių pažeidimų neišvengiama sužeidimų ir čia. Pasak specialistų, tėvai turi kalbėtis su vaikais apie sveiką, saugų judėjimą. Sukurti saugią aplinką augančiam vaikui namuose, kieme, mokykloje, darželyje. Rodyti patiems pavyzdį bei mokyti vaikus naudotis standartinėmis saugos priemonėmis – šalmais, liemenėmis, kelių, pečių ir alkūnių apsaugomis ir kt. Apžiūrėti, ar žaidimų aikštelės bei smėlio dėžės kiemuose ir parkuose yra saugios. Nupirkę vaikams sporto inventorių išmokyti, kaip juo saugiai naudotis.
